Naujóji Škòtija (angl. Nova Scotia, pranc. Nouvelle‑Écosse), provincija Kanados pietryčiuose, prie Atlanto vandenyno. Apima Naujosios Škotijos pusiasalį ir Bretono Kyšulio salą. Iš šiaurės prieina Northumberlando sąsiauris, iš vakarų – Fundy įlanka.
Plotas 55 300 km2. 959 900 gyventojų (2018).
Centras ir didžiausias miestas – Halifaxas (403 131 gyventojas aglomeracijoje, 2016); kiti didesnieji miestai (tūkst. gyventojų, 2016): Cape Bretonas (29,9), Truro (12,3), Amherstas (9,4), New Glasgow (9,1).
Annapolio slėnis Naujosios Škotijos vakaruose
Paviršiaus didžiausias aukštis – 532 m (White Hillio kalnas Bretono Kyšulio saloje). Vidutinių platumų žemyninis klimatas. Sausio vidutinė temperatūra –4 °C, liepos – 18 °C.
Per metus iškrinta nuo 1140 mm (prie Atlanto vandenyno) iki 1900 mm (Naujosios Škotijos vidurinėje dalyje) kritulių. Būna audrų (vasarą ir rudenį).
Daug upių; svarbiausios – Annapolis, Sissiboo ir Shubenacadie (visos teka į Fundy įlanką). Apie 3000 ežerų, didžiausias – Bras d’Oras (Bretono Kyšulio saloje). Yra pelkių. Dirvožemiai daugiausia išplautžemiai, jauražemiai.
Miškai užima 78 % Naujosios Škotijos teritorijos. Šiaurėje auga cukriniai klevai, beržai, bukai, uosiai, pietuose – eglės, pušys, maumedžiai, Kalėdų eglės. Bretono Kyšulio salos, Kejimkujiko nacionaliniai parkai, biosferos rezervatas.
Kasama akmens anglys, gipsas, baritas, druska, gaunama nafta, gamtinės dujos. Laivų ir valčių statyba, automobilių gamyba. Juodoji metalurgija, plaušienos ir popieriaus, naftos perdirbimo, elektros įrenginių, aviacijos, tekstilės, maisto (žuvų ir jūros produktų perdirbimo, klevų sirupo, pieno, vaisių ir daržovių) pramonė.
Pramonės svarbiausi centrai – Halifaxas, Sydney. Auginama javai, vaismedžiai. Pieninė galvijininkystė. Veisiami kailiniai žvėrys. Kertamas miškas. Renkamos bruknės ir spanguolės. Žvejyba; daugiausia gaudoma menkės, plekšnės, silkės, skumbrės, lašišos, upėtakiai, omarai, moliuskai, krabai. Per Naująją Škotiją eina Halifaxo–Montréalio geležinkelis ir plentas. Halifaxo jūrų uostas, tarptautinis oro uostas. Turizmas.
Istorija
10 a. pabaigoje–11 a. pr. į dabartinės Naujosios Škotijos teritoriją atklysdavo vikingai. Ją kolonizuoti 1604 pradėjo prancūzai, nuo 1621 – ir anglai.
Ginčas dėl regiono 1632 ir 1667 buvo išspręstas Prancūzijos naudai – čia susikūrė Akadijos kolonija. 1714 didžioji jos (vėliau pavadintos Naująja Škotija) dalis atiteko Didžiajai Britanijai (kita dalis – 1763).
1755 iš Naujosios Škotijos iškelta dauguma jos prancūzų kilmės gyventojų. 1764 atskira kolonija tapo Princo Edvardo sala, 1784 – New Brunswickas.
19 a. viduryje Naujojoje Škotijoje gyveno 350 000 gyventojų, ji buvo viena stipriausių politiniu ir ekonominiu atžvilgiu Didžiosios Britanijos valdų Šiaurės Amerikoje (ypač intensyviai eksploatuoti miškai). 1868 gavo savivaldą, 1867 tapo Kanados dominijos provincija. 20 a. plėtota daugiausia anglies kasyba, metalurgija, žuvininkystė.