„Naujoji srovė“ („Jaunā strāva“), 19 a. 10 dešimtmečio latvių politinis ir kultūrinis sąjūdis. Atsirado dėl kapitalizmo plėtros paaštrėjus socialinėms problemoms ir kilus darbininkų judėjimui – latvių tautinis judėjimas nesugebėjo sekti šių permainų. Naujoji srovė susijusi su jaunalatvių veikla plėtojant švietimą ir kultūrą. Naujosios srovės veikėjai buvo susibūrę apie laikraštį Dienas Lapa. Naujoji srovė (jai atstovavo žymūs latvių inteligentai: Aspazija, P. Kalniņis, K. Kasparsonas, J. Rainis, F. Roziņis, P. Stučka, M. Valteras ir kiti) buvo nevienalytis provakarietiškas judėjimas, propaguojantis demokratines, socialistines (t. p. ir marksistines) tautų ir klasių susidarymo idėjas. Daug dėmesio skyrė švietimui ir mokslo teorijoms populiarinti. Naujosios srovės organizuojamuose vadinamuosiuose skaitymų vakaruose buvo nagrinėjamos visuomeninio gyvenimo ir kitos problemos. Naujajai srovei remiant kūrėsi pirmieji darbininkų būreliai; jie davė pradžią Latvijos socialdemokratų judėjimui. Nors sąjūdis nekėlė tautinio klausimo, bet prisidėjo prie latvių tautinės kultūros plėtros. Naujosios srovės pabaiga laikoma 1897, kai Rusijos imperijos administracija uždarė laikraštį Dienas Lapa, pradėjo persekioti sąjūdžio veikėjus (dauguma jų buvo suimti, nuteisti ir ištremti į Sibirą).
Naujoji srovė turėjo įtakos lietuvių visuomenės veikėjams, rašytojams. Lietuvių spaudoje apie ją palankiai rašė A. Janulaitis, J. Šliūpas. Glaudžius ryšius su naujasrovininkais palaikė J. Ambrozaitis; manoma, su jais ryšių turėjo J. Biliūnas ir L. Vaineikis. Radikalieji sąjūdžio veikėjai turėjo itakos K. Jasukaičio, O. Pleirytės-Puidienės pasaulėžiūrai ir kai kuriems jų kūriniams.
L: Latvija 19. gadsimtā: vēstures apceres Rīga 2000.
2338