Naujóji tarptautnė ekonòminė tvarkà, 20 a. 8 dešimtmetyje Jungtinių Tautų pateiktų ekonominių ir politinių siūlymų visuma.
1974 Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja priėmė Deklaraciją dėl naujosios tarptautinės ekonominės tvarkos įsteigimo. Ja siekta sudaryti palankias sąlygas mažiau išsivysčiusioms valstybėms atsigauti ekonomiškai ir ilgainiui visiškai panaikinti Šiaurės ir Pietų ekonominį atotrūkį. Ši iniciatyva paskelbta kaip alternatyva liberaliai tarptautinei ekonominei tvarkai (Bretton Woodso susitarimas). Deklaracija paskatino aktyvias išsivysčiusių ir besivystančių valstybių diskusijas, siūlyta restruktūrizuoti pasaulinę ekonomiką, besivystančioms šalims suteikti lengvatų tarptautinių finansų, gamybos, valstybių skolų srityse. Šiai tvarkai įgyvendinti buvo sudaryta veiksmų programa, priimta Valstybių ekonominių teisių ir pareigų chartija (pritarė 120 šalių, 10 susilaikė, nepritarė Belgija, Didžioji Britanija, Danija, Jungtinės Amerikos Valstijos, Liuksemburgas ir Vokietijos Federacinė Respublika).
Naujoji tarptautinė ekonominė tvarka skirta ne tik panaikinti skurdą, bet ir keisti tarptautinę ekonominę sistemą Trečiojo pasaulio šalių naudai. Tam įgyvendinti numatyta didinti eksportą iš besivystančių šalių ir naikinti eksporto kliūtis, plėsti kapitalo srautus į Trečiojo pasaulio šalis, perduoti joms technologijas, daugianacionalių korporacijų kontrolę, teisę nacionalizuoti ir eksproprijuoti šiose šalyse veikiančias joms žalingas bendroves, panaikinti šių šalių skolas, teikti joms lengvatines paskolas ir kita. Siekta užtikrinti pagrindines socialines teises ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu lygiu. Ši programa buvo skeptiškai sutikta liberaliąją ekonomikos politiką vykdančių valstybių.
Naujosios tarptautinės ekonominės tvarkos nuostatos buvo rekomendacinės ir nunyko 1989 pasibaigus Šaltajam karui.