Naujóji Žẽmė (Новая земля, Novaja Zemlia), salynas Arkties vandenyne, tarp Barentso ir Karos jūrų, ištįsęs iš pietvakarių į šiaurės rytus apie 1000 kilometrų. Priklauso Rusijai (Archangelsko sritis). Plotas 83 000 km2. Apie 3300 gyventojų (2020). Susideda iš 2 didelių salų – Šiaurės (plotas 48 900 km2) ir Pietų (33 300 km2) – ir daugelio (apie 200) mažų salų. Didžiąsias salas skiria siauras Matočkino sąsiauris. Krantuose yra fjordų. Paviršius kalnuotas; didžiausias aukštis 1547 m (Šiaurės saloje). Pietų salos pietuose – kalvota lyguma. Klimatas jūrinis arktinis. Žiemą būna smarkūs vėjai (iki 50 m/s). Apie 1/4 paviršiaus dengia ledynai (daugiausia Šiaurės saloje). Kitą salyno dalį užima arktinės dykumos ir tundra. Veisiasi lemingai, poliarinės lapės, baltieji lokiai, priekrančių vandenyse ruoniai, vėpliai. Krantų uolose būna paukščių turgūs.
Naujosios Žemės salų arktinių dykumų kraštovaizdis
Šiaurės salos ledynas