Naujojo Orleano mūšis

Naũjojo Orleãno mšis, didžiausias Didžiosios Britanijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) 1812–14 karo mūšis. Vyko 1815 01 08, jau pasirašius karą užbaigusią Gento taiką (1814 12 24). 1814 12 Didžiosios Britanijos kariuomenė (10 000 karių, vadas E. Pakenhamas) išsilaipino Misisipės aukštupio baseine – siekta išsikovoti geresnes pozicijas per vykstančias taikos derybas. JAV pagrindinės pajėgos (5000 karių, vadas A. Jacksonas) užėmė gynybines pozicijas Chamlette (apie 8 km į pietus nuo Naujojo Orleano). 1815 pradžioje britai apsupo JAV pajėgas. 1815 01 08 pradėjo generalinį šturmą. Amerikiečiai atrėmė tris puolimus prarasdami tik 71 kareivį (britai neteko 2000 karių). Dėl patirtų nuostolių britai buvo priversti atitraukti pajėgas iš Luizianos. Naujojo Orleano mūšio rezultatas neturėjo įtakos nei karo eigai, nei taikos sąlygoms. Buvo tiesiog nesusipratimas – dėl atstumo ir nepakankamos komunikacijos nei viena iš kovojusių pusių nebuvo informuota apie karo pabaigą.