J. Oliverio (trečias iš dešinės) vadovaujamas ansamblis Creole Jazz Band (1922)
Naũjojo Orleãno stlius, džiazo stilius, susiklostęs 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje Naujajame Orleane (Jungtinės Amerikos Valstijos). Susijęs su džiazo atsiradimu ir raida, grindžiamas liaudies melodijų improvizacijomis. Dažniausiai kornetas griežia melodiją, klarnetas pritaria atlikdamas virtuoziškus pasažus, trombonas – efektingą boso liniją (harmoninės schemos pagrindą), paskui kiekvienas instrumentas iš eilės improvizuoja, kūrinys baigiamas repriza. Trims melodiniams instrumentams pritaria ritminių instrumentų grupė: tūba, bandža, keletas mušamųjų. Kūrinių ritmika panaši į maršo (akcentuojamos I ir III takto dalys, improvizacijų tempas dvigubai greitesnis).
Nedideli mėgėjiški juodaodžių ansambliai iš pradžių koncertuodavo gatvėse, užeigose, per vestuves, laidotuves, vėliau išgarsėjo B. Boldeno, K. Ory, J. Oliverio, L. D. Armstrongo vadovaujami ansambliai. 20 a. pirmoje pusėje Naujojo Orleano stilius buvo primirštas, bet nuo 5 dešimtmečio pradžios vėl išpopuliarėjo.
518