Naujõsios Zelándijos architektūrà
19 amžius
Pirmieji naujakuriai iš Europos statė paprastus namus ir kotedžus, jų pagrindu susiklostė kolonijinė vietinė architektūra. Vakarų Europos stiliai įsitvirtino kartu su atvykusiais į šalį krikščionių misionieriais, pirkliais, naujakuriais iš Didžiosios Britanijos, Europos kitų šalių ir Šiaurės Amerikos. Seniausi išlikę pastatai: Kemp namas (1821) ir Akmenų sandėlis (1836; abu Kerikeri, Northlando regionas), Misionierių namas Waimat Northe (Canterbury regionas, 1832), Jėzaus Kristaus bažnyčia Russelle (Northlando regionas, 1835).
Pirmasis profesionalaus architekto J. Verge’o pastatytas statinys – Britų rezidencija Waitangi (1834, dabar Treaty House). Kolonijiniu laikotarpiu dažniausiai projektavo architektai iš Didžiosios Britanijos, vyravo Didžiosios Britanijos architektūrinės tendencijos. Pirmojo anglikonų vyskupo G. A. Selwyno (1808–78) iniciatyva siekta bažnyčių architektūrai suteikti vadinamąjį teisingą stilių; dažniausiai taikyta neogotika. Dėl didelės akmens kainos statyti mediniai pastatai. Pastatyta medinių neogotikinių sakralinių statinių: Laikinoji koplyčia (1847) Šv. Jono Evangelisto kolegijoje Aucklande, Šv. Pauliaus Velingtone (1866, architektas F. Thatcheris), Šv. Mykolo ir Visų Angelų Christchurche (1872, architektas W. F. J. Crispas), Švč. Mergelės Marijos Aucklande (1898, architektas B. W. Mountfortas) bažnyčios. Kitos medinės bažnyčios: Šventojo Kapo Aucklande (1881, architektas E. Mahoney), Šv. Petro (1879), Šv. Jono (1885; abiejų architektas T. Turnbullis, abi Velingtone).
Susiklostė maorių pagrindiniai pastatų tipai: whare runanga (susirinkimų pastatas) ir whare karakia (bažnyčia). Maoriai statė didelius ir įspūdingus pastatus, statinių kontrukcijoms bandė pritaikyti vakarietiškas technologijas. Seniausia išlikusi whare karakia – Rangiateos bažnyčia Otaki (Velingtono regionas, 1851). Kiti maorių statiniai: susirinkimų pastatai Ruatahunoje (Plenty įlankos regionas, 1888), Te Kuiti (1872), Te Teko (1882), Waituhi (1883). 1852 Naująją Zelandiją suskirsčius į anglikonų vyskupijas Aucklande, Velingtone, Nelsone, Christchurche, Dunedine pradėta plėtoti regionalistinė architektūra.
maorių susirinkimų pastatas Ohinemutu Plenty įlankos regione (1878; 1943 perstatytas)
Pastatyta įspūdingų visuomeninių statinių: klasicistinis vyriausybės (1857, architektas W. Masonas), Aukščiausiojo teismo (1867, architektas E. Rumsey; abu Aucklande) pastatas, neogotikinis Canterbury muziejus (1882, architektas B. W. Mountfortas). Kiti pastatai: Pirmoji bažnyčia Dunedine (1873), Knoxo bažnyčia (1876, abiejų architektas R. A. Lawsonas), neogotikinis Šv. Dominyko vienuolynas (1877), Šv. Juozapo katedra (1886, abiejų architektas F. W. Petre’as; visi Dunedine); visuomeniniai statiniai: eklektinis plytų ir akmens pašto pastatas Christchurche (1879, architektas W. H. Claytonas), municipaliniai rūmai (1880), Otago berniukų aukštoji mokykla (1884, abiejų architektas R. A. Lawsonas, abu Dunedine), Muitinė su renesanso stiliaus elementais Aucklande (1889, architektas T. Mahoney), Uosto biurų pastatas Velingtone (1890, architektas F. de Jersey Clere’as, 1856–1952). Vienas didžiausių medinių statinių – vyriausybės pastatai Velingtone (1876, architektas W. H. Claytonas).
Kituose miestuose daugiausia dirbo architektai iš Australijos: Metodistų bažnyčia Christchurche (1864, Melburno architektūrinė bendrovė Crouch & Wilson), Naujosios Zelandijos bankas Aucklande (1865, architektas L. Terry), Aucklando dailės galerija (1887, architektūrinė bendrovė Grainger & D’Ebro). Įkurtos architektūrinės bendrovės Otago (1862), Canterbury (1871), Aucklande (1880), Velingtone (1883).
20 amžiaus pirmoji pusė
1905 įkurtas Naujosios Zelandijos architektų institutas ir 1913 priimtas Architektų registracijos aktas padėjo pagrindus profesionaliajai architektūrai. Ieškota vietinio stiliaus ir siekta sekti Didžiosios Britanijos architektūros tendencijomis. Arts and Crafts Movement judėjimo įtaka atsispindėjo gyvenamųjų namų architektūroje (S. H. Seageris – Christchurche, B. B. Hooperis – Dunedine, R. K. Binney – Aucklande, J. W. Chapmanas‑Tayloras – Velingtone). Pastatyta neobarokinių visuomeninių pastatų (geležinkelio stotis Dunedine, 1907, architektas G. Troupas), biurams skirtų statinių, turinčių Čikagos architektūros mokyklos bruožų (Naujosios Zelandijos Express bendrovės pastatas Dunedine, 1910).
Po I pasaulinio karo šalia vyravusių Didžiosios Britanijos architektūros tendencijų reiškėsi ir Jungtinių Amerikos Valstijų architektūros principai (naujazelandiečiai studijavo Jungtinėse Amerikos Valstijose). Nuo 1920 buvo populiarūs mediniai vienaukščiai, vadinamieji kaliforniški gyvenamieji namai, projektuoti ir kolonijinio stiliaus pastatai (Vyskupų rūmai Christchurche, 1926, architektas C. W. Woodas).
Tarptautinio modernizmo tendencijos architektūroje įsigalėjo iš lėto: komercinio centro rekonstrukcija Napiere (Hawke’o įlankos regionas, 1932–39, art deco stiliaus su maorių meno bruožais), modernistinis draudimo bendrovės pastatas Lambton Quay (Velingtono regionas, 1940, architektai W. H. Gummeris, Ch. R. Fordas), Berhampore daugiabutis namas Velingtone (1940). Nuo 1940 architektai, studijavę Didžiojoje Britanijoje (architektas P. Pascoe) arba imigravę europiečiai (Vienos modernistas architektas E. Plischke) siekė įdiegti Europos architektūros pasiekimus. E. Plischke suprojektuotas Massey pastatas Lambton Quay (Velingtono regionas, 1957) – pirmasis biurų statinys Naujojoje Zelandijoje, kuriame panaudota būdinga modernistinei architektūrai stiklo siena.
Naujieji (kairėje; 1979, architektas B. Spence’as) ir Senieji (1922, architektas J. Campbellas) parlamento rūmai Velingtone
20 amžiaus antroji pusė–21 amžiaus pradžia
Modernistinė architektūra Naujojoje Zelandijoje įsivyravo po II pasaulinio karo. Pastatyta modernistinės architektūros vyriausybės statinių (Bledisloe pastatas Aucklande, 1959), būta brutalizmo (Dorseto gatvės daugiabučiai Christchurche, 1956, architektas M. Warrenas), vėlyvojo modernizmo (Christchurcho rotušė, 1972, architektai M. Warrenas, M. Mahoney) apraiškų. Kaip alternatyva Naujosios Zelandijos architektūros europocentrizmui iškilo maorių architektų projektai. Futunos koplyčios Karori architektūroje (Velingtono regionas, 1961, architektas J. Scottas) ryšku gotikos, europietiškojo modernizmo, tradicinių maorių pastatų sintezė. Ieškota regionalistinio stiliaus derinant kolonijinio laikotarpio architektūros elementus ir Viktorijos gotiką (Karališkiosios pilies viešbutis, 1972, banko pastatas, 1989; abu Christchurche). Architektūros raidai turėjo įtakos regionalistinės architektūros paieškos, siekis derinti ją su dviejų kultūrų architektūra, vakarietiškomis technologijomis (Naujosios Zelandijos muziejaus Te Papa Tongarewa Velingtone, 1990). Pastatyta bažnyčių (Krikščionių Mokslo bažnyčia Velingtone, 1983), visuomeninių statinių (Velingtono viešoji biblioteka, 1991, abiejų architektas I. Athfieldas).
20 a. pabaigoje–21 a. pradžioje pastatyta šiuolaikinės architektūros statinių: 328 m aukščio Dangaus bokštas Aucklande (1997, architektas C. C. Molleris), Meno galerija Te Puna O Waiwhetu Christchurche (2003, architektūrinė bendrovė The Buchan Group).
2271
Naujosios Zelandijos kultūra
Naujosios Zelandijos gyventojai
Naujosios Zelandijos konstitucinė santvarka
Naujosios Zelandijos partijos ir profsąjungos
Naujosios Zelandijos ginkluotosios pajėgos
Naujosios Zelandijos švietimas
Naujosios Zelandijos literatūra
Naujosios Zelandijos choreografija