Naujõsios Zelándijos choreogrãfija. Nuo seno garsėja maorių karo šokiai (haka). Jiems būdinga energingas trypimas, rankų drebinimas, pritarimas rėksmingomis skanduotėmis. Populiarus moterų poi šokis (haka poi) atliekamas su lengvu pluoštiniu kamuoliu, prie kurio pritvirtinta ilga arba trumpa virvė. Šokant sukamasi ir pritariama daina.
Nuo 20 a. pradžios šalyje gastroliavo baleto solistai ir trupės iš Vakarų Europos ir Australijos. Nuo 5 dešimtmečio pradėta steigti privačias baleto mokyklas. 1953 danų baleto artistas P. Gnattas (1923–95) įsteigė klajojančiąją profesionalią baleto trupę (iki 1972 vadovas), pastatė baletų (C. M. von Weberio Rožės sapnas, Romeo ir Džuljeta, pagal P. Čaikovskio muziką, Liūdnas valsas, pagal J. Sibelijaus muziką). 1960 trupė pavadinta Naujosios Zelandijos baletu (veikė Velingtone, nuo 1984 Karališkasis Naujosios Zelandijos baletas), ją papildė iš Didžiosios Britanijos atvykę baleto artistai. Vėliau trupei vadovavę baletmeisteriai R. Kerras (1930–2022), H. Haythorne’as (1926–2014), A. Killaras, M. Skoogas (g. 1957), G. Harrisas statė klasikinius ir šiuolaikinius Naujosios Zelandijos ir Australijos choreografų baletus. Pietų baleto teatre Christchurche reikšmingų baletų pastatė baletmeisteris R. Kerras. Velingtone veikia Nacionalinė šokio mokykla (įkurta 1967, iki 1982 Nacionalinė baleto mokykla).
Šiuolaikinį šokį plėtojo atlikėjai ir choreografai G. Taglicht (1898–1981), M. Barr (1904–91), M. Parmenteris (g. 1954; 1990 įkūrė Commotion Dance Company), D. Wrightas (g. 1956; 1989 įkūrė savo vardo šokio trupę), trupės Impulse Dance Company (1976–82), Limbs Dance Company (1977–89) ir kiti.
Naujosios Zelandijos kultūra
Naujosios Zelandijos gyventojai
Naujosios Zelandijos konstitucinė santvarka
Naujosios Zelandijos partijos ir profsąjungos
Naujosios Zelandijos ginkluotosios pajėgos
Naujosios Zelandijos švietimas
Naujosios Zelandijos literatūra
Naujosios Zelandijos architektūra