Naujosios Zelandijos dailė
Naujõsios Zelándijos dail
Dailė iki 19 amžiaus pabaigos
Seniausi Naujosios Zelandijos žinomi meno kūriniai (kaulo raižiniai, petroglifai, piešiniai uolose, gausiais vingiuotų linijų ornamentais puošti medžio dirbiniai, papuošalai, figūrėlės iš kaulo ir nefrito) kurti maorių. 1840 Naująją Zelandiją paskelbus Didžiosios Britanijos kolonija paveikslus daugiausia kūrė topografai (Ch. Heaphy, 1820–1881), architektai, neprofesionalūs dailininkai mėgėjai (J. Kinderis, 1819–1903). Vyravo akvarele lieti peizažai, siekta išryškinti kolonijos pažangą, vaizduota naujakurių gyvenimo siužetai.
19 amžiaus pabaigos–20 amžiaus dailė
19 a. pabaigoje pradėjo klostytis profesionalioji dailė, įsteigta dailininkų draugijos Aucklande (1869), Dunedine (1875), Christchurche (1880), Velingtone (1883), jos rengė parodas. Dunedine didelę įtaką turėjo neprofesionalaus akvarelininko W. M. Hodgkinso (1833–1898) veikla, jis vienas pirmųjų šalyje įkūrė dailės galeriją. Aucklande aktyviai veikė dailininkas Ch. Blomfieldas (1848–1926; savo studijoje įsteigė Naujosios Zelandijos galeriją), A. Martinas (1813–1888; vienas dailininkų draugijos Aucklande steigėjų). Akvarelininkas A. Sharpe’as (1836–1908) propagavo vietinės dailės mokyklos klostymąsi, su K. Watkinsu (1847–1933) aktyviai dalyvavo Naujosios Zelandijos meno studentų asociacijos veikloje, skatino tapyti paveikslus vietos tematika. A. Sharpe’o kūrybai būdinga kruopšti technika, vietinio peizažo tema.
G. Lindauer. Maorių vaikai, žaidžiantys kauliukais (aliejus, 1907, Aucklando dailės galerija)
Vienas svarbiausių portretų ir buitinio žanro dailininkų G. Lindaueris (1839–1926) tapė žymių maorių portretus, dažniausiai dėvinčius ne tradicinius jų kostiumus, o europietiškus drabužius, buitinio žanro kompozicijose vaizdavo maorių tradicinę veiklą, audimą, kūno tatuiravimą. Peizažo raida sietina su 1890 atvykusių Europoje studijavusių dailininkų (P. van der Veldeno, 1834–1913, J. M. Nairno, 1859–1904, G. P. B. Nerli, 1860–1926) kūryba, kuriai būdinga impresionistinė tapymo maniera. Skulptūros kurtos sekant Didžiojoje Britanijoje vyravusiais stiliais, technikomis, medžiagomis; sukurta daug karalienės Viktorijos skulptūrų (Aucklande, Velingtone, Christchurche, Dunedine). Viena reikšmingiausių skulptūrų – J. R. Godley paminklas (1867, skulptorius T. Woolneris, 1825–1892) Christchurche. W. L. Morrisonas (1866–1935) Dunedine sukūrė paminklą Daktarui D. M. Stuartui (1894). Ch. Kidsonas (1868–1908) Ashburtone – žymiam ūkininkui J. Griggui (1905).
19 a. pabaigoje pradėjo veikti profesionalaus meno mokyklos. Skulptorė M. Butler (1883–1947), studijavusi Velingtone, vėliau Paryžiuje, skulptūras kūrė maorių tema (Naujoji Zelandija 1938), vietinėms temoms taikė Europoje vyraujančius stilius. 20 a. pradžioje (iki 1930) parodos organizuotos dailininkų draugijų, jose eksponuoti konservatyvių stilių ir žanrų kūriniai. Nuo 1920 pradėjo reikštis postimpresionizmas, žymiausia atstovė – R. Haszard (1901–1931). Naujosios Zelandijos dailės raidai turėjo įtakos iš Didžiosios Britanijos kilę dailininkai – Chr. Perkinsas (1891–1968; tapė vietinį peizažą, išryškindamas pramoninę gamtos eksploataciją), R. N. Fieldas (1899–1987), inspiravęs antiakademinį mokymą, skatinęs kurti skulptūras iš vietinių medžiagų; jo kūrybai turėjo įtakos modernios Didžiosios Britanijos skulptūros tendencijos, ankstyvoji skulptoriaus H. S. Moore’o kūryba. R. N. Fieldas savo veikaluose skleidė modernizmo, menininko kaip pranašo idėją, kurią perėmė modernizmo pradininkai Naujojoje Zelandijoje – M. T. Woollastonas (1910–1998) ir C. McCahonas (1919–1987). M. T. Woollastono peizažams turėjo įtakos P. Cézanne’o tapyba, C. McCahonas, paveiktas M. T. Woollastono, kubizmo, P. Picasso kūrybos, pirmiausia tapė tamsaus kolorito peizažus, vėliau – Evangelijų siužetus, nespalvotus paveikslus, sudarytus iš teptuku parašyto poezijos arba Biblijos teksto ar skaitmenų. Kita žymi modernistė R. Angus (1908–1970) tapė racionalesniu stiliumi, sukūrė mažo formato peizažų, portretų. Abstrakcionizmo apraiškų būta J. Weekso (1886–1965), G. Walterso (1919–1995), M. Mrkusichiaus (g. 1925) kūryboje. Vieno žymiausių maorių modernistų dailininko R. Hotere’o (g. 1931) kūrybai būdinga minimalizmas, abstrakcionizmas. Kiti žymesni dailininkai modernistai: D. Binney (g. 1940), J. Harrisas (g. 1949), A. Maddoxas (g. 1952).
Skulptūroje vieni menininkai sekė Didžiosios Britanijos pavyzdžiais (R. Clarkas, 1905–1966), kitų kūryboje reiškėsi modernizmo tendencijos (M. Macalister, 1920–1979, A. Duff, 1914–2000; sekdamos maorių tradicija naudojo vietos medieną kauri). M. Macalister kūryboje ryšku domėjimasis Afrikos ir Polinezijos medžio skulptūromis, ji kūrė ir bronzines paprastų formų monumentalias skulptūras (Maorių karys 1966, Aucklande, Mažas jautukas 1967, Hamiltone), kurioms turėjo įtakos italų skulptorių M. Marini ir E. Greco kūryba. Skulptūras iš bronzos kūrė P. Beadle’is (1917–1992) ir G. Twissas (g. 1937).
Nuo 1970 reiškėsi popartas (R. Killeenas, g. 1946, I. Scottas, g. 1945), grįžimo į figūrinę dailę tendencija. Svarbi W. R. Alleno (1922–1992) veikla, Elamo meno mokykloje Aucklande jis skatino lavinimo raidą, įvairių medijų naudojimą, performansų kūrimą. Kurta naudojant naujas meno formas (Chr. Hellyar objets trouvés, g. 1947), medžiagas (N. Dawsonas naudojo vielinį tinklelį).
20 amžiaus pabaigos–21 amžiaus pradžios dailė
Nuo 1980 reiškiasi postmodernistinio meno tendencijos. Maorių skulptorius M. Pine’as (g. 1941) kuria abstrakčias, minimalistines skulptūras iš medžio, plastiko, metalo, akmens, J. Morison (g. 1952) paveikslus tapo pelenais, metalais, krauju ir ekskrementais, T. Handscomb’as (g. 1948) kuria konceptualius kūrinius, remdamasis logika ir psichoanalize, konstruoja įvairių kalbų tekstus ir įvairius grafinius stilius, R. Watson (g. 1962) kelia identiteto klausimą, kūryboje naudoja žemėlapio, gaublio vaizdinį, kuria iš neįprastų medžiagų (cukraus, druskos, šokolado, popieriaus), suteikdama joms simbolinę prasmę.
2271
Naujosios Zelandijos kultūra
Naujosios Zelandijos gyventojai
Naujosios Zelandijos konstitucinė santvarka
Naujosios Zelandijos partijos ir profsąjungos
Naujosios Zelandijos ginkluotosios pajėgos
Naujosios Zelandijos švietimas
Naujosios Zelandijos literatūra
Naujosios Zelandijos architektūra
Naujosios Zelandijos choreografija