Naujõsios Zelándijos literatūrà. Kuriama nuo 19 a. vidurio anglų kalba (Didžiosios Britanijos imigrantų laiškai, dienoraščiai, ataskaitos, pasakojimai apie kolonijinę buitį). Maorių tautosaka originalo kalba pradėta skelbti 19 a. antroje pusėje. Išskirtini yra F. E. Maningas (1812–83), slapyvardžiu Pākehā Māori išleidęs 2 knygas, iš kurių Senoji Naujoji Zelandija (Old New Zealand 1830) tapo kronikine klasika, ir M. A. Barker (1831–84), labiausiai žinoma dėl knygos Gyvenimas Naujosios Zelandijos fermoje (Station Life in New Zealand 1870). Poetai J. Barras (1809–89), subūręs R. Burnso bendruomenę (anglų kalba Burns Club) Naujojoje Zelandijoje, ir A. Domettas (1811–87), ėjęs ir ministro pirmininko pareigas, tęsė anglų romantizmo kūrybinę tradiciją. T. Brackenas (1843–98) 1870 parašė vieną iš Naujosios Zelandijos nacionalinių himnų Dieve, saugok Naująją Zelandiją (God Defend New Zealand). Pirmieji kolonistai kūrėjai nebuvo sėslūs, pvz., airių kilmės poetas ir žurnalistas D. M. Wrightas (1869–1928) rašė Naujojoje Zelandijoje ir Australijoje. Pirmieji rašytojai, gimę jau Naujojoje Zelandijoje (W. P. Reevesas, 1857–1932, K. Mansfield, D. Davinas), emigravo ir rašė užsienyje apie savo šalies kolonijinės buities, socialines bei rasines problemas. Žymesni to meto šalies poetai – B. E. Baughan (1870–1958), R. A. K. Masonas, R. Hyde (1906–39), gimusi Pietų Afrikoje, bet užaugusi Naujojoje Zelandijoje. Pirmieji svarbesni romanai – W. Satchellio (1860–1942) Paklydusiųjų žemė (The Land of the Lost 1902), Brūzgynų gausmas (The Toll of the Bush 1905) ir Nefrito durys (The Greenstone Door 1914), M. J. Mander (1877–1949) Naujosios Zelandijos upės istorija (The Story of a New Zealand River 1920) bei J. A. Lee (1891–1982) Vargingųjų vaikai (Children of the Poor 1934); juose t. p. vyravo kolonistų gyvenimo, socialinės problemos. E. Ngaio Marsh (1895–1982) buvo pirmoji detektyvų rašytoja.
Kolonijinės literatūros pabaigą žymi poeto A. Curnow surinkta 20 a. 3–5 dešimtmečio 16 poetų kūrybos antologija Naujosios Zelandijos poezijos knyga (A Book of New Zealand Verse 1945). Žymiausi to meto poetai – A. R. D. Fairburnas, A. Curnow, D. Gloveris (1912–80), J. K. Baxteris. 20 a. 6–7 dešimtmetyje išgarsėjo poetai K. Smithymanas (1922–95), Chr. K. Steadas (g. 1932), kuris, be poezijos, parašė literatūros teorijos veikalų (Naujoji poetika / The New Poetic 1964), F. Adcockas (g. 1934) ir V. O’Sullivanas (g. 1937) – poetas, trumpų novelių ir dramų kūrėjas, kritikas. 8–9 dešimtmečio poezijoje ryšku Jungtinių Amerikos Valstijų poetų įtaka, novatoriškumas. Žymiausi poetai: E. Smither (g. 1941), I. Wedde’as (g. 1946), B. Manhire’as (g. 1946), M. Edmondas (g. 1949), L. Davisas (g. 1955), A. French (g. 1956). L. D. Edmond (1924–2000) poezija išsiskiria paprastu stiliumi, joje ryšku feministinio judėjimo idėjos. 20 a. 10 dešimtmetyje pradėjo kurti poetai M. Leggott (g. 1956), kurios poezijai būdinga Jungtinių Amerikos Valstijų poeto modernisto L. Zukofsky įtaka, J. Bornholdt (g. 1960), A. Johnstonas (g. 1963), t. p. G. O’Brienas (g. 1961), kuris yra ir dailininkas, kartais iliustruojantis savo kūrybą, laikomą siurrealia ir priskiriamą magiškajam realizmui.
20 a. antros pusės vienas žymesnių prozininkų – F. Sargesonas. Juo sekė M. Dugganas (1922–74) ir J. Frame (1924–2004). 7 dešimtmetyje iškilo romanistai M. Gee (g. 1931) ir M. Shadboltas (1932–2004), kurie rašė realistinius romanus apie Naujosios Zelandijos gyvenimą orientuodamiesi į kairiųjų politiką bei socialines problemas. M. Gee svarbiausias kūrinys – romanų trilogija Svambalas (Plumb 1978), Megė (Meg 1981) ir Vienintelis, išlikęs gyvas (Sole Survivor 1983), M. Shadbolto pažymėtini romanai Pirmadienio kariai (Monday’s Warriors 1990), Nesantaikos namai (The House of Strife 1993), kuriuose aprašomi europiečių kolonistų ir vietinių maorių karai 19 amžiuje. Rašytojo B. Pearsono (1922–2002) kūryboje vyrauja kritinis realizmas. R. H. Morriesono (1922–72) ir D. Ballantyne’o (1924–86) realistinėje prozoje yra siurrealizmo bruožų. S. Ashton-Warner parašė bestseleriu tapusią knygą Senmergė (Spinster 1958), jos romanuose sprendžiamos moters dvasinio gyvenimo problemos.
20 a. antroje pusėje pradėjo kurti ir maorių kilmės rašytojai, rašę anglų kalba: H. Tuwhare’as (1922–2008), J. C. Sturm (1927–2009), P. Grace (g. 1937), W. Ihimaera (g. 1944), išgarsėjęs knyga Banginių vadeliotoja (The Whale Rider 1987, filmas 2002, režisierius N. Caro) ir K. Hulme, kurios romanas Žmonės be šaknų (The Bone People 1983) apdovanotas Bookerio premija. Šių rašytojų knygose vyrauja maorių gyvenimo, modernių ir tradicinių vertybių konflikto temos, daug reikšmės teikiama maorių kultūrai. A. Duffo (g. 1950) kūryboje ryšku politinė tematika, teigiama, kad maoriai patys privalo prisiimti atsakomybę už savo praeities klaidas. Vienas žymesnių maorių poetų, rašančių anglų kalba, – R. Sullivanas (g. 1967).
Kiti žymesni 20 a. pabaigos–21 a. pradžios rašytojai: M. Duckworth (g. 1935), F. Kidman (g. 1940), O. Marshallas (g. 1941), F. Farrell (g. 1947), S. Sinclairis (g. 1956), A. McCartenas (g. 1961). Svarbią vietą užima moterų kūryba: E. Knox (g. 1959), Ch. Grimshaw (g. 1966), S. Quigley (g. 1967), C. Chidgey (g. 1970), E. Perkins (g. 1970). Vaikams ir jaunimui rašė M. Mahy (Anderseno premijos laureatė), L. Dood (1941), B. Lowry (g. 1953). 20 a. pabaigoje t. p. buvo parašyta daug nacionalinės literatūros kūrėjų biografijų ir autobiografijų, ėmė ryškėti naujų imigrantų kūryba, daugiausia iš Ramiojo vandenyno salų (A. Wendtas, g. 1939) ar iš tų Europos šalių, kurių kalba ir kultūra nėra anglų (A. Batistich, 1915–2004, Y. du Fresne, 1929–2011, R. Ensingas, g. 1939, K. Kassabova, g. 1973); jie daugiausia rašo apie gimtąsias šalis arba tautiečius emigrantus Naujojoje Zelandijoje.
Vertimai į lietuvių kalbą
Į lietuvių kalbą išversta B. Ewing, W. Ihimaeros, K. Mansfield, A. McCarteno, B. Lowry kūrinių.
Naujosios Zelandijos kultūra
L: The Oxford History of New Zealand Literature in English Auckland 1991; The Oxford Companion to New Zealand Literature Melbourne 1998.
2681
Naujosios Zelandijos gyventojai
Naujosios Zelandijos konstitucinė santvarka
Naujosios Zelandijos partijos ir profsąjungos
Naujosios Zelandijos ginkluotosios pajėgos
Naujosios Zelandijos švietimas
Naujosios Zelandijos architektūra
Naujosios Zelandijos choreografija