Naujõsios Zelándijos mùzika. Gyvuoja vietos gyventojų maorių liaudies muzika ir Naujojoje Zelandijoje apsigyvenusių anglų, airių, škotų liaudies bei profesionalioji muzika.
Maorių liaudies muzika
koncertuoja maorių ansamblis
Maorių vokalinė muzika skirstoma į veiksmo dainas (vajata a ringa) ir maorių dainas. Veiksmo dainos grindžiamos vietinės ir europietiškos kilmės muzikos elementų sinteze; susiklostė 20 a. pradžioje. Melodija ir harmonija – europietiškos kilmės, tačiau judesiai, perteikiama nuotaika ir atlikimo maniera – maoriški; būdinga reguliarus metras, monotoniški kūno ir kratomieji rankų judesiai. Maorių dainos vietinės kilmės, artimos kitų Polinezijos salų (Okeanijos muzika ir choreografija) muzikai. Pagal atlikimo pobūdį skiriamos rečituojamosios ir dainuojamosios maorių dainos. Rečituojamosios dainos greito tempo, skanduojamos neapibrėžto aukščio garsais. Daugumą dainų unisonu atlieka dainininkų grupė, vadovaujama dainavedžio, kuris nustato tempą ir aukštį.
Rečituojamajam stiliui priskiriama karakija (greitu tempu rečituojami užkeikimai ir burtažodžiai), haka (humoristinis pozų šokis, skirtas pramogai; būdinga responsorinis dainavimas), paterė (pramoginis žanras, atlieka moterų grupė). Dainuojamajam stiliui būdinga siaurõs apimties (dažniausiai kvartos) melodika su aiškia tonika, vyrauja sekundos ir mažosios tercijos intervalai; forma strofinė, dažnai dviejų frazių. Dainuojamojo stiliaus kūrinius vajatas unisonu atlieka dainininkų grupė. Vadovas (vyras arba moteris) pradeda dainą ir dainuoja (dažniausiai beprasmiais skiemenimis). Gyvuoja pramoginė buitinio turinio daina pao. Jai būdinga jambinė ritmika, kupletinė forma, improvizaciškumas. Šokamas poi šokis, jam pritariama daina. Mitologines dainas oriori, kuriose atsispindi genties istorija ir legendos, didikų ir karių luomo žmonės dainuoja savo vaikams. Maorių liaudies muzikos instrumentai: signalinė lenta pahu, burninis muzikinis lankas pakuru, dambrelis rorija, signalinis kriauklės trimitas pūtara arba pū mana, karinis medžio trimitas pūkėja, trimitas ir fleita pūtorinas, fleita koauau, švilpynė nguru ir kitokie.
Muzika 19 amžiuje
Nuo 19 a. vidurio maorių ryšiai su europiečiais tapo glaudesni. Paplito anglų, škotų, airių liaudies dainos, populiarioji klasikinė muzika, operų arijos ir baladės; iš Europos buvo atvežta smuikas, fleita, koncertina, lūpinė armonikėlė, atsirado pirmieji kariniai orkestrai, 1848 įsteigta filharmonijos draugija (gyvavo trumpai), 1852 – pirmoji choro draugija, 1862 pastatytas pirmasis operos teatras. Didžiausia maorių muzikos kolekcija sukaupta Maorių ir Ramiojo vandenyno archyve prie Aucklando universiteto Antropologijos skyriaus.
gatvės šventės procesijoje žygiuoja airių dūdmaišininkų ansamblis
Muzika 20 amžiuje–21 amžiaus pradžioje
Operos teatro rūmai Oomaru (Pietų sala, Otago regionas)
19–20 a. sandūroje susidomėta opera. Naujojoje Zelandijoje gastroliavo operos trupės ir solistai. 20 a. pirmoje pusėje orkestrų įsteigta Velingtone (1928), Aucklande (1930), Christchurche (1934), Dunedine (1935), 1939 įkurtas profesionalus nacionalinis styginių orkestras. Muzikinis gyvenimas pagyvėjo po II pasaulinio karo, kai pagausėjo imigrantų iš Europos. 1945 įsteigta Velingtono kamerinės muzikos draugija (nuo 1987 Naujosios Zelandijos kamerinės muzikos draugija), 1946 – Naujosios Zelandijos nacionalinis orkestras (nuo 1975 Naujosios Zelandijos simfoninis orkestras) ir kitos. 1979 įkurta Naujosios Zelandijos nacionalinė opera (1983–84 Velingtono miesto opera, nuo 1984 Velingtono nacionalinė opera).
Nuo 1974 veikia Naujosios Zelandijos kompozitorių sąjunga. Muzikinis ugdymas apima atlikėjų studijas, muzikologiją (ir etnomuzikologiją), džiazą ir popmuziką, muzikinį teatrą ir kompoziciją. Žymiausi vyresniosios kartos kompozitoriai – D. Lilburnas (1915–2001), E. Carras (1926–2003), D. Farquharas (1928–2007), R. Tremainas (1923–98) ir kiti (dauguma jų studijavo Didžiojoje Britanijoje). Vidurinės kartos kompozitorių J. Body (1944–2015), Ch. Blake’o (g. 1949), D. Buchanan (g. 1945), J. Cousinso (g. 1943), L. Cresswellio (g. 1944), R. Harriso, J. McLeod (g. 1941), J. Rimmerio (g. 1939), G. Whitehead (g. 1941) kūrybai būdinga stilių ir technikų įvairovė (ir moderniausios technologijos), kai kurie iš jų Europos muzikinę kalbą derina su Azijos ir Okeanijos muzikos elementais. E. de Castro‑Robinson (g. 1956), J. Elmsly (g. 1952), G. V. Farro (g. 1968), D. Hamiltono (g. 1955), N. Keay (g. 1955), M. Lodge’o (g. 1954), Chr. Nortono (g. 1953), A. Perkinso (g. 1961), J. Psathaso (g. 1966), A. Ritchie (g. 1960), J. Youngo (g. 1962), M. F. Williamso (g. 1962) ir kitų jaunosios kartos kompozitorių kūryba savito braižo.
L: J. Andersen Maori Music with its Polynesian Background New Plymouth 1934; E. Simpson A Survey of the Art in New Zealand Wellington 1961; D. Lilburn A Search for Tradition Wellington 1984; J. Shennan The Maori Action Song Wellington 1984; M. McLean, M. Orbell Traditional Songs of the Maori Wellington 21990; P. Norman Bibliography of New Zealand Compositions Christchurch 31991; M. McLean Maori Music Auckland 1996.
1731
Naujosios Zelandijos kultūra
Naujosios Zelandijos gyventojai
Naujosios Zelandijos konstitucinė santvarka
Naujosios Zelandijos partijos ir profsąjungos
Naujosios Zelandijos ginkluotosios pajėgos
Naujosios Zelandijos švietimas
Naujosios Zelandijos literatūra
Naujosios Zelandijos architektūra
Naujosios Zelandijos choreografija