Naujõsios Zelándijos kis
Bendroji ūkio apžvalga
Naujoji Zelandija – ekonomiškai stipri pramoninė agrarinė valstybė. 2007 BVP sudarė 128,1 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 117,7 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 30 283 Jungtinių Amerikos Valstijų doleriai (pagal perkamosios galios paritetą – 26 400 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių). Užsienio skola 50,07 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (2007).
2021, Pasaulio banko duomenimis, Naujosios Zelandijos BVP siekė 249,992 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 237,789 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių), BVP dalis vienam gyventojui sudarė 48 802 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerius (pagal perkamosios galios paritetą – 46 420 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių).
https://s.vle.lt/diagramos/265.html
Pramonė
Gaunama nafta ir gamtinės dujos; didžiausi telkiniai – Maui ir Kapuni (Taranaki regione). Anglių (daugiausia akmens anglių) ištekliai 15 mlrd. tonų (kasamos daugiausia Vakarų pakrantės ir Waikato regionuose). Vakarų pakrantės, Otago regionuose kasamas auksas (Macraeso telkinys – didžiausias Naujojoje Zelandijoje; iškasama 40 % Naujosios Zelandijos aukso), Coromandelio pusiasalyje – sidabras, Šiaurės salos vakarinėje pakrantėje (Taharoa ir Waikato telkiniai) – geležingasis smėlis, jūros šelfe gaunama druska. Dar kasama molis, klintys, laužiamas marmuras. Naujosios Zelandijos svarbiausių naudingųjų iškasenų rodikliai – 1 lentelėje.
1
2006 pagaminta 42,06 mlrd. kilovatvalandžių elektros energijos. 57,5 % elektros energijos gamina hidroelektrinės (didžiausios – Manapouri, galia 600 megavatų; Benmore’o, 540 megavatų), 32,5 % – šiluminės elektrinės (kūrenamos gamtinėmis dujomis ir anglimis), 10 % – geoterminės (didžiausia – Wairakei, galia 181 megavatas) ir kitos elektrinės (2003).
Apdirbamosios pramonės svarbiausios šakos − maisto (mėsos, pieno, vyno, tabako), plaušienos ir popieriaus (Kawerau), tekstilės, chemijos ir naftos chemijos, statybinių medžiagų (cemento) pramonė. Dar yra naftos perdirbimo (Marsden Pointe, Whangarei − perdirbama importuota nafta), mašinų gamybos (Aucklande, Christchurche), medienos apdirbimo (Kinleithe), spalvotosios metalurgijos (Tiwai Pointe − aliuminio lydymas), juodosios metalurgijos (Glenbrooke − plieno lydymas) pramonės įmonių. Naujosios Zelandijos pramonės svarbiausios produkcijos rodikliai – 2 lentelėje.
2
Bioprodukcinis ūkis
kviečių laukai Naujojoje Zelandijoje
Bioprodukcinis ūkis – viena svarbiausių Naujosios Zelandijos ūkio šakų. Žemės ūkio naudmenos užima 51 % Naujosios Zelandijos teritorijos, iš jų 98 % – pievos ir ganyklos, 2 % – ariamoji žemė. Iš maistinių augalų auginama javai (daugiausia miežiai, kviečiai, kukurūzai), bulvės ir kitos daržovės (moliūgai, svogūnai, pomidorai), vynmedžiai, obelys, kriaušės, kivinės aktinidijos, persėjos, citrusiniai augalai. Javai auginami daugiausia Canterbury, kivinės aktinidijos – Plenty įlankos, persėjos ir citrusiniai augalai – Plenty įlankos ir Northlando, vynmedžiai – Marlborough, Hawke’o įlankos ir Gisborne’o regionuose. Naujosios Zelandijos augalininkystės produkcijos svarbiausi rodikliai – 3 lentelėje.
3
Bioprodukcinio ūkio svarbiausia šaka – gyvulininkystė (ypač avininkystė). Naujojoje Zelandijoje yra daug produktyvių natūralių, pagerintų ir sėtųjų ganyklų, sudarančių geras sąlygas gyvulininkystės plėtojimui. Naujoji Zelandija pirmauja pasaulyje pagal avienos (apie 53 % pasaulio eksporto) ir vilnų (apie 10 %) eksportą. Dar veisiama ožkos, galvijai, elniai, kiaulės, naminiai paukščiai. Avys veisiamos visoje šalyje, galvijai – daugiausia Šiaurės saloje, elniai, ožkos ir kiaulės – Canterbury ir Southlando regionuose. Naujosios Zelandijos gyvulių ir naminių paukščių skaičius – 4 lentelėje, gyvulininkystės svarbiausia produkcija – 5 lentelėje. Bitininkystė.
avys Naujojoje Zelandijoje
4
Kertamas miškas (pušys, kėniai, eukaliptai, juodieji riešutmedžiai); daugiausia Šiaurės salos vidurinėje dalyje ir Vakarų pakrantės regione. 2005 Naujojoje Zelandijoje paruošta 19,14 mln. m3 medienos. Žvejyba; 2004 sugauta 631 800 tonų žuvų ir kitų jūros produktų (daugiausia sidabrinių menkių, stauridžių, moliuskų).
5
Turizmas
Queenstownas
Fjordlando nacionalinis parkas
2006 Naująją Zelandiją aplankė 2,42 mln. užsienio turistų, pajamos iš turizmo sudarė 4,52 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Daugiausia turistų atvyksta iš Australijos (36,7 % visų užsienio turistų), Didžiosios Britanijos (12,9 %), Jungtinių Amerikos Valstijų (9 %), Japonijos, Korėjos Respublikos, Kinijos. Turistų labiausiai lankoma Aucklandas, Velingtonas, Christchurchas, Rotorua, Queenstownas, t. p. Tongariro, Westlando, Kuko kalno ir kiti nacionaliniai parkai, Waimangu vulkaninis slėnis, Waitomo jonvabalių urvai, Milford Soundo fjordas, kurortai prie Ramiojo vandenyno ir Tasmano jūros.
Milford Soundo fjordas
Transportas ir ryšiai
2005 automobilių kelių buvo 93 460 km, iš jų 60 303 km su kieta danga. Geležinkelių yra 3898 km, iš jų 500 km elektrifikuoti (2003). 2005 buvo įregistruoti 174 prekybiniai laivai; prekybinio laivyno tonažas 215 705 bruto tonos. 2003–04 per Naujosios Zelandijos uostus perkrauta 40,3 mln. tonų krovinių (pakrauta – 22,6, iškrauta – 17,7 mln. tonų). Jūrų svarbiausi uostai – Aucklandas, Tauranga, Velingtonas, Lytteltonas (Christchurcho uostas) ir Chalmersas (Dunedino). Tarptautiniai oro uostai yra Aucklande, Christchurche ir Velingtone. Naftotiekių 160 km, dujotiekių 2213 kilometrų (2004).
Bankai
Veikia centrinis Naujosios Zelandijos rezervų bankas (Reserve Bank of New Zealand, įkurtas 1934, būstinė Velingtone) ir 19 komercinių bankų. Naujosios Zelandijos piniginis vienetas – Naujosios Zelandijos doleris, lygus 100 centų, įvestas 1967, kai šalies pinigų sistema buvo pertvarkyta pereinant prie dešimtainės sistemos (cirkuliuoja t. p. Kuko salose, Niuės saloje, Pitkerno salose ir Tokelau salose). Velingtone veikia vertybinių popierių birža (įkurta 1974 iš kelių regioninių biržų).
Užsienio prekyba
Naujosios Zelandijos užsienio prekybos partneriai (eksporto a ir importo b apyvarta %, 2006)
Užsienio prekybos balansas neigiamas. 2007 eksportuota prekių už 27,3 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, importuota už 29,0 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Eksportuojama mėsa (daugiausia aviena), pieno produktai, vilnos, mediena, žuvų produktai, įrenginiai, aliuminis, vaisiai (daugiausia kiviai), importuojama mašinos ir transporto priemonės, nafta ir jos produktai, tekstilės, chemijos pramonės, geležies ir plieno gaminiai, prietaisai (matavimo, optikos, medicinos).
Ekonominiai ryšiai su Lietuva
Lietuva 2008 į Naująją Zelandiją eksportavo prekių už 67,1 mln. litų, importavo iš Naujosios Zelandijos prekių už 13,3 mln. litų.
2018 Lietuva į Naująją Zelandiją eksportavo prekių už 11,749 mlrd. eurų, importavo iš Naujosios Zelandijos prekių už 10,047 mlrd. eurų.
Naujosios Zelandijos BVP struktūra (2006)
2271
-Naujosios Zelandijos pramonė; -Naujosios Zelandijos žemės ūkis; -turizmas Naujojoje Zelandijoje; -Naujosios Zelandijos transportas; -Naujosios Zelandijos bankai; -Naujosios Zelandijos užsienio prekyba; -Naujosios Zelandijos ekonominiai ryšiai su Lietuva
Naujosios Zelandijos gyventojai
Naujosios Zelandijos konstitucinė santvarka
Naujosios Zelandijos partijos ir profsąjungos
Naujosios Zelandijos ginkluotosios pajėgos
Naujosios Zelandijos švietimas
Naujosios Zelandijos literatūra
Naujosios Zelandijos architektūra
Naujosios Zelandijos choreografija