navachai

navachai

navãchai, navãhai (savivardis Diné), Šiaurės Amerikos indėnų gentis. Gyvena Jungtinių Amerikos Valstijų Arizonos, Naujosios Meksikos ir Jutos valstijose. Yra daugiau kaip 300 000 navachų (2024). Kaba anglų ir navachų kalba (nyksta, laikoma sunkiausiai išmokstama kalba pasaulyje; indėnų kalbos). Tikintieji – krikščionys, dalis išsaugojo tradicinius tikėjimus (šamanizmas).

Svarbiausi verslai – laistomoji žemdirbystė, gyvulininkystė (galvijai), žirgininkystė, audimas, sidabro papuošalų gamyba, dalis navachų dirba kasybos pramonėje. Paplitusi didžioji matrilinijinė šeima; kelios ganančios gyvulius bendrose ganyklose sudarydavo bendruomenę (rančeriją). Jai vadovaudavo vienos didžiosios šeimos vadas. 17 amžiaus pabaigoje suiro pirmykštė bendruomenė, vyko visuomenės socialinis ir turtinis skaidymasis, klostėsi patriarchalinė vergija. Iki 19 amžiaus pabaigos navachai buvo susiskirstę į 15 fratrijų ir daugiau kaip 60 giminių. Tradicinis būstas – apvalūs namai iš molio ir rąstų (hogan). Tradiciniai drabužiai iki 19 amžiaus buvo daromi iš žolių (vasariniai) ir siuvami iš kailių (žieminiai), avimi mokasinai. Nuo 19 amžiaus dėvimi odiniai sijonai, medvilniniai marškiniai, skraistės.

navachų hoganas (Didžiojo kanjono nacionalinis parkas, Arizonos valstija)

navachų kilimėliai

Navachai amerikiečių kolonistų buvo stumiami į Kolorado upės baseiną ir kalnų kanjonus. Nuslopinus 1846–1867 sukilimą apie 9000 navachų ištremta į Bosque Redondo rezervaciją (čia dalis jų mirė nuo ligų ir šalčio). Per Antrąjį pasaulinį karą Jungtinės Amerikos Valstijos navachus ir navachų kalbą panaudojo pranešimams šifruoti.

2840