navãchai, Šiaurės Amerikos indėnų gentis. Gyvena Jungtinių Amerikos Valstijų, Arizonos, Naujosios Meksikos ir Jutos valstijose. 21 amžiaus pradžioje buvo apie 170 000 žmonių. Kaba anglų ir navachų kalba (ši nyksta, indėnų kalbos). Tikintieji – krikščionys, dalis išsaugojo tradicinius tikėjimus (šamanizmas). Svarbiausi verslai – laistomoji žemdirbystė ir gyvulininkystė (galvijai), dalis navachų dirba kasybos pramonėje. Paplitusi didžioji matrilinijinė šeima; kelios ganančios gyvulius bendrose ganyklose sudarydavo bendruomenę (rančeriją). Jai vadovaudavo vienos didžiosios šeimos vadas. 17 amžiaus pabaigoje suiro pirmykštė bendruomenė, vyko visuomenės socialinis ir turtinis skaidymasis, klostėsi patriarchalinė vergija. Iki 19 amžiaus pabaigos navachai buvo susiskirstę į 15 fratrijų ir daugiau kaip 60 giminių. Tradicinis būstas – žeminė (hogan). Tradiciniai drabužiai iki 19 amžiaus buvo daromi iš žolių (vasariniai) ir siuvami iš kailių (žieminiai), avimi mokasinai. Nuo 19 amžiaus dėvimi odiniai sijonai, medvilniniai marškiniai, skraistės.
Navachai amerikiečių kolonistų buvo stumiami į Kolorado upės baseiną ir kalnų kanjonus. Nuslopinus 1846–67 sukilimą apie 9000 navachų ištremta į Bosque Redondo rezervaciją (čia dalis jų mirė nuo ligų ir šalčio).
Per Antrąjį pasaulinį karą Jungtinės Amerikos Valstijos navachus ir navachų kalbą panaudojo pranešimams šifruoti.
2840