Navara
Navarà (isp. Navarra, baskų k. Nafarroa), Navãros autonòminė srits (isp. Comunidad Foral de Navarra, baskų k. Nafarroako Foru Erkidegoa), autonominė sritis Ispanijos šiaurėje. Ribojasi su Prancūzija.
romėnų tiltas per Argos upę Puente la Reinoje, netoli Pamplonos
Plotas 10 391 km2. 654 200 gyventojų (2019); gyvena daugiausia ispanai, vakarinėje dalyje – baskai. Centras ir didžiausias miestas – Pamplona (201 700 gyventojų, 2019); kiti didesnieji miestai (tūkst. gyventojų, 2019): Tudela (36,3), Barañainas (20,2), Burlada (19,1). Diduma paviršiaus – miškingos Vakarų Pirėnų kalnų pietinės šakos; aukščiausia viršūnė – Aniės kalnas (2504 m; Navaros šiaurės rytuose, Prancūzijos pasienyje). Daug karstinių reljefo formų, karstinių urvų, iš jų žymiausi – Puertas de Illamina (ilgis 14,5 km), Réseau de la Pierre‑Saint‑Martinas (ilgis 54 km; dalis jo – Prancūzijoje). Į Navaros pietrytinę dalį įsiterpia Aragono lyguma. Didžiausios upės – Ebro (teka Navaros pietine dalimi) ir jo intakai (Aragonas, Ega). Šiaurėje yra nedidelių upių, tekančių į Biskajos įlanką.
Navara – agrarinė sritis. Pietuose, daugiausia Ebro ir jo intakų slėniuose, dirbtinai drėkinamose žemėse auginama javai (kviečiai, miežiai), saulėgrąžos, daržovės (daugiausia pomidorai, smidrai), cukriniai runkeliai, alyvmedžiai, vynmedžiai. Pirėnuose ir jų prieškalnėse veisiama galvijai, avys, kertamas miškas. Prie kalnų upių daug hidroelektrinių. Į rytus nuo Pamplonos gaunama kalio druska. Juodoji metalurgija, maisto (daržovių, mėsos, pieno, vyno), tekstilės, odos ir avalynės, statybinių medžiagų, elektronikos, metalo ir medienos apdirbimo, popieriaus pramonė (įmonės daugiausia sutelktos Pamplonoje ir gretimuose mažesniuose miestuose). Per Navaros teritoriją einantis maldininkų kelias iš Prancūzijos į Santiago de Compostelą (Galisija) – pasaulio paveldo vertybė (nuo 1993). Kasmetinės bėgtynės su buliais Pamplonos gatvėmis. Turizmas.
Javiero (Xaviero) pilis (pastatyta 10–11 a.; dabar muziejus) Navaros rytuose; pilyje 1506 gimė šv. Pranciškus Ksaveras