kelių navigacijos prietaisas – GPS navigatorius
navigãcija (lot. navigatio – laivyba), laivų plaukiojimo, orlaivių skraidymo, erdvėlaivių skriejimo, automobilių eismo valdymas ir jų padėties nustatymas judėjimo metu. Navigacijos priemonės padeda pasirinkti saugų ir optimalų judėjimo kelio maršrutą, kontroliuoti judėjimą, nustatyti judančio objekto buvimo vietą tam tikru metu, analizuoti galimas klaidas, įvertinti hidrometeorologinių veiksnių poveikį. Skiriama navigacija vandens keliais (laivyba), oro linijomis (oro navigacija), sausumos keliais (kelių navigacija) ir kosminėje erdvėje (kosminė navigacija). Kelių (automobilių eismo) navigacijai pritaikoma globalinė padėties nustatymo sistema (GPS) su papildoma įranga. Supaprastina vairavimą, padidina eismo saugumą. GPS navigatoriai gali apskaičiuoti optimalų transporto priemonės maršrutą tarp pasirinktų taškų, parodyti jos judėjimą ekrane detaliame žemėlapyje arba vaizdo kamera gautame realiame vaizde.
Vaizdo kamera atpažįsta kelio ženklus ir juos rodo ekrane, navigacijos sistema specialiu signalu gali įspėti, pvz., apie greičio ribojimą, staigų posūkį, neteisingą manevrą, grafinis kelrodis gali parodyti, kaip įveikti sudėtingus kelio tarpsnius, pvz., sankryžas, nukrypus nuo maršruto – vėl į jį grįžti. Į navigacijos sistemos programą gali būti įtraukiami specialūs logistikos įmonei reikalingi duomenys, pvz., į sunkvežimių navigacijos sistemą – tiltų, tunelių aukštis, kelio plotis, vairuotojų darbo ir poilsio parametrai, prekių pristatymo laiko kontrolė ir kita. Navigatorius tvirtinamas prie automobilio priekinio stiklo. Kosminė navigacija apima navigacinius matavimus, erdvėlaivio vietos erdvėje, jo skriejimo trajektorijos parametrų nustatymą, trajektorijos prognozavimą ir kita. Atsižvelgiama į erdvėlaivio skriejimo ypatybę – didesnę kelio dalį jis skrieja trajektorija, kurioje veikia tik gravitacinės jėgos. Erdvėlaivio vietą erdvėje nustato kosminės navigacijos sistema (erdvėlaivio ir antžeminės matavimo ir skaičiavimo priemonės), kartais kosmonautų įgula. Pagal naudojamus metodus skiriama astronominė navigacija (remiasi matavimais, atliekamais optiniais prietaisais – sekstantais, Saulės ir žvaigždžių jutikliais, žiūronais, teleskopais; gali būti matuojami kampiniai nuotoliai tarp orientyrų), radijo navigacija (naudoja radiolokacijos priemones – erdvėlaivio nuotoliui, jo judėjimo greičio radialinei dedamajai nustatyti), inercinė navigacija (erdvėlaivio prietaisais – akcelerometrais, giroskopiniais integratoriais – aktyviojo tarpsnio metu, kai veikia raketiniai varikliai, matuojamas erdvėlaivio pagreitis). Pirminius duomenis apie erdvėlaivio skriejimo parametrus teikia jo navigaciniai prietaisai. Remiantis navigaciniais matavimais erdvėlaivis orientuojamas pagal tam tikrus orientyrus (Saulę, žvaigždes, kitus erdvėlaivius). Erdvėlaivio padėtis nustatoma matuojant kampus tarp navigacinių orientyrų, greitis – iš erdvėlaivio radialinio greičio planetos atžvilgiu. Erdvėlaivio padėtį matuoja valdymo centras iš Žemės. Iš šių matavimų nustatomas nuotolis, radialinis greitis ir vizavimo kryptis. Trajektorija apskaičiuojama iš 6 (mažiausiai) nepriklausomų erdvėlaivio padėties matavimų.