navkų nekròzės fãktoriai, TNF (angl. tumour necrosis factor), atskirą grupę sudarantys citokinai. Navikų nekrozės faktoriai organizme veikia įvairiapusiškai: dalyvauja imuninės sistemos ląstelių veiklos reguliacijoje, vietinio ir sisteminio uždegimo procesuose, ūmios fazės atsake, sepsinio šoko raidoje, pasižymi priešnavikiniu ir antivirusiniu aktyvumu, kontroliuoja ląstelių diferenciaciją, proliferaciją, gali sukelti ląstelės žūtį – apoptozę. Navikų nekrozės faktoriai būna su ląstele susijusio tarpmembraninio ir tirpaus laisvai cirkuliuojančio baltymo pavidalo. Prie tam tikros ląstelės faktorius prisijungia per jos paviršiuje esantį TNF‑R receptorių. Žinomi TNF‑R1 ir TNF‑R2 receptoriai. TNF‑R1 turi daugelis organizmo ląstelių, TNF‑R2 – tik imuninės sistemos ląstelės. Navikų nekrozės faktoriai yra kelių tipų, žinomiausi – TNF‑α (kacheksinas arba kachektinas) ir TNF‑β (limfotoksinas). Navikų nekrozės faktorius gali išskirti ne tik makrofagai (daugiausia), limfocitai, bet ir fibroblastai, endotelio, nervinio audinio ląstelės, širdies miocitai, kai kurios vėžinės ir kitos ląstelės. Navikų nekrozės faktorių išskyrimą skatina lipopolisacharidas, kiti bakteriniai antigenai ir kai kurie citokinai. Navikų nekrozės faktorius koduojantis genas yra 6 (6p21.3) chromosomoje. Navikų nekrozės faktorių 17 kDa protomerai sudaro tirpius 51 kDa homotrimerus. Navikų nekrozės faktorių perprodukcija arba disbalansas organizme gali skatinti įvairių autoimuninių ligų (reumatoidinio artrito, ankilozinio spondilito, Crohno ligos, psoriazės ir kitų), vėžio bei kacheksijos patogenezę.
918