Nazarnas, Nazariẽtis, vardas, kuriuo Naujajame Testamente kartais vadinamas Jėzus. Jis minimas Mk 1, 24; Lk 4, 34 ir kitur. Apd 24, 5 sakoma, kad advokatas Tertulas Jėzų Kristų pavadino nazariečių sektos vadovu. Nazarėno vardas neabejotinai siejamas su Nazaretu, iš kurio buvo kilęs Jėzus (Lk 2, 39); Evangelijose Nazarėnu Jėzų Kristų vadina pašaliečiai ir ne jo rato žmonės. Apaštalų darbuose šį vardą vartoja apaštalai Petras ir Paulius, pats prisikėlęs Jėzus Kristus (Apd 22, 8). Mt 2, 23 teigiama, kad Jėzus apsigyveno Nazarete, kad išsipildytų pranašų žodžiai: Jį vadins Nazariečiu. ST nėra aiškių užuominų apie šią pranašystę, todėl atsirado įvairių aiškinimų. Manoma, evangelistas Matas Nazarėną siejo su nazyrais – asmenimis, pasišventusiais Dievui, atsiskyrėliais ir šventaisiais. Visos šios savybės būdingos ir Jėzui Kristui, nors pats jis niekad nebuvo nazaritas. Kiti tai sieja su Iz 11, 1, kur skelbiama, kad Iš Jesės kelmo išaugs atžala, iš jo šaknies pražys pumpuras. Yra fonetinių ir galbūt etimologinių sąsajų tarp Nazareto ir hebr. kalbos žodžio neser (lietuviškai – atžala). Vardas gali būti susijęs su Biblijos pranašystėmis, kad mesijas bus žeminamas ir niekinamas (Iz 53, 2–4). Ši pranašystė išsipildžiusi, nes Jėzus Kristus gyvenęs mažai kam žinomame Nazarete, jo gyventojai buvo niekinami (Jn 1, 46), būti pavadintam nazarėnu reiškė užsitraukti panieką.
2182