Ndoñgas, senovės valstybė dabartinėje Angoloje, į rytus nuo Luandos. Gyvavo 16 a. viduryje–17 a. viduryje. Ndongas ribojosi pietuose su Cuanzos upe, rytuose – su Lukalos upe, vakaruose – su Atlanto vandenynu. Sostinė – Kabasa (dabar Šiaurės Cuanzos provincijoje, netoli N’dalatando).
Ikikolonijiniu laikotarpiu Kabasoje gyveno apie 50 000 žmonių. Valstybę sudarė 736 junginiai (jų valdytojai buvo vadinami sobais). Dauguma gyventojų –bambundai. Jie vertėsi žemdirbyste, gyvulininkyste. Kurį laiką Ndongas mokėjo duolę Kongo karalystei. Nuo Ndongo valdovų titulo ngola portugalai užkariautą kraštą pavadino Angola.
Žymiausia Ndongo valdovė Ana de Sousa Nzinga Mbandi Ngola (valdė 1624–26, 1657–63) daug metų kariavo su kraštą užvaldyti siekiančiais portugalais; norėdama karo nuvargintai šaliai atokvėpio, siekė išsaugoti 1622 sudarytą taikos sutartį su Portugalijos gubernatoriumi, apsikrikštijo, pasirinko krikštamotės (gubernatoriaus žmonos) vardą Ana de Sousa. 17 a. 3 dešimtmetyje Ndongo valdovai tapo Portugalijos vasalais. 17 a. viduryje portugalų nukariautas Ndongas tapo Portugalijos valda.