ne gyvýbės draudmas, draudimo šaka; įvairių turtinių interesų draudimas, kai įvykus draudžiamajam (draudiminiam) įvykiui mokamos draudimo išmokos, lygios draudimo sumai, jo daliai arba patirtiems nuostoliams ar jų daliai, arba draudimo išmokos mokamos pasibaigus draudimo sutarties galiojimo laikui. Pagal Europos Sąjungos ne gyvybės draudimo direktyvas (pirmoji – 1973, antroji – 1988, trečioji – 1992) skiriamos ne gyvybės draudimo pagrindinės grupės: draudimas nuo nelaimingų atsitikimų, ligos atveju, sausumos transporto priemonių (išskyrus geležinkelių; populiariausias – kasko), geležinkelių transporto priemonių, skraidymo aparatų, laivų (jūrų, ežerų, upių ir kanalų; apie šias ne gyvybės draudimo rūšis – transporto priemonių draudimas), vežamų krovinių, kito turto draudimas nuo gaisro ar gamtos jėgų ir kitos žalos (turto draudimas), kredito draudimas, laidavimo, finansinių nuostolių, teisinių (teismo) išlaidų, pagalbos draudimas, taip pat bendrósios, sausumos transporto priemonių, skraidymo aparatų ir laivų valdytojų (savininkų ar kitų asmenų) civilinės atsakomybės draudimas.
Draudimas nuo nelaimingų atsitikimų apima mirties, dalinio ar visiško nedarbingumo, neįgalumo, traumų ir kitas rizikas. Privalomuoju draudimu darbdaviai (jie moka draudimo įmokas, kurios daugiausia priklauso nuo apdraustojo darbo užmokesčio) privalo drausti darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų darbo metu. Savanoriškuoju draudimu draudžiamasi nuo dėl išorinių jėgų poveikio (mechaninio, cheminio, elektrinio, terminio) prieš apdraustojo (juo gali būti bet kuris šalies gyventojas) valią atsiradusių jo sveikatos sutrikimų ar mirties; draudimo įmokos dydį labiausiai lemia pasirinktos draudimo išmokos rūšis ir dydis, draudžiamaisiais įvykiais dažniausiai laikomi visi kiti, tai yra ne darbo metu įvykę, nelaimingi atsitikimai, tokiais įvykiais nelaikomi psichikos sutrikimai, taip pat sveikatos sutrikimai, atsiradę dėl alkoholio, narkotinių ar toksinių medžiagų vartojimo, draudėjo tyčinės nusikalstamos veikos, tyčinių kūno susižalojimų, karo, riaušių ir kitų neramumų, radiacinio branduolinės energijos poveikio. Pagal tai, kiek asmenų draudžiama viena draudimo sutartimi, skiriamas individualusis, šeimos narių ir kolektyvinis (įskaitant ir nelaimingus atsitikimus darbe) draudimas nuo nelaimingų atsitikimų. Individualiojo draudimo atveju draudžiamaisiais įvykiais dažniausiai laikomi visi su darbo santykiais nesusiję nelaimingi atsitikimai, draudimo įmokos dydis priklauso nuo draudėjo amžiaus, lyties, gyvenamosios aplinkos, gyvenimo sąlygų, transporto priemonės naudojimo ar nenaudojimo, laisvalaikio pobūdžio, pasirinktų draudimo išmokos rūšių, draudimo sumų ir kitų sąlygų. Šeimos narių draudimo atveju draudžiamas ne tik sutartį pasirašęs asmuo, bet ir jo šeimos nariai. Kolektyvinio draudimo nuo nelaimingų atsitikimų (tarp jų – ir įvykusių darbe) atveju draudžiama tam tikra asmenų grupė (pavyzdžiui, kartu dirbantys, tai pačiai organizacijai ar politinei partijai priklausantys asmenys, tos pačios įstaigos lankytojai). Jei draudžiama vardiniu būdu, draudimo sutartyje išvardijami visi draudžiami asmenys, ne vardiniu būdu – nurodomas draudžiamų asmenų skaičius. Įmokos dydis priklauso nuo draudžiamų asmenų vykdomos veiklos pobūdžio, darbo laiko, draudimo išmokų rūšių, draudimo sumos.
Draudimas ligos atveju (arba ligos draudimas) būna privalomasis (sveikatos draudimas) ir savanoriškasis; jų priežiūra dažniausiai pavedama skirtingoms įstaigoms. Savanoriškojo ligos draudimo dažniausios grupės: ligos gydymo (skiriamas ambulatorinis ir stacionarinis) išlaidų draudimas, gydymo įstaigų dienpinigių draudimas (tam tikra neturtinės žalos kompensavimo forma mokant numatytą sumą už kiekvieną gydymo įstaigoje praleistą dieną), ligos dienpinigių, arba pajamų netekimo dėl ligos, draudimas (paskirtis – kompensuoti dėl draudėjo ligos ar nelaimingo atsitikimo negautas pajamas), slaugos dienpinigių draudimas (draudžiamasis įvykis dažniausiai yra tokia draudėjo sveikatos būklė, kuriai esant jam reikalinga slauga), sanatorinio ir kurortinio gydymo išlaidų draudimas, į užsienį keliaujančių asmenų sveikatos draudimas. Ligos draudimo rizika daug sunkiau įvertinama nei, pavyzdžiui, turto ar gyvybės draudimo rizika. Rizikai įvertinti reikalinga informacija gaunama iš paties draudėjo ir jo gydytojų. Tam tikrais atvejais, dažniausiai pasirašant trumpalaikes (pavyzdžiui, į užsienį keliaujančio asmens sveikatos draudimo) sutartis, draudikas gali išvis nereikalauti informacijos apie draudžiamo asmens sveikatos būklę. Ligos draudimo sutartyje numatomi įvykiai, kurie nėra laikomi draudžiamaisiais ir kuriems įvykus nekompensuojami patirti nuostoliai. Draudžiamaisiais įvykiais dažniausiai nelaikoma moters nedarbingumas nėštumo ir gimdymo laikotarpiu, draudėjo sveikatos sutrikimai, atsiradę karo metu, sukelti tyčiniais draudėjo veiksmais, taip pat jei buvo naudojami netradiciniai ir moksliškai nepripažinti gydymo metodai.
Draudimas nuo nelaimingų atsitikimų ir ligos draudimas yra išskirtinės draudimo rūšys – jas gali vykdyti ir gyvybės draudimo, ir ne gyvybės draudimo bendrovės net tose valstybėse, kuriose gyvybės draudimo ir ne gyvybės draudimo šakos atskirtos.
Vežamų krovinių draudimu bet kokios rūšies transportu vežami kroviniai draudžiami nuo sugadinimo, sunaikinimo, vagystės. Gali draustis krovinių savininkai arba įmonės, kurios teikia transportavimo paslaugas. Draudimo sutartis gali būti vienkartinė, sudaroma konkrečiam kroviniui, arba metinė, galiojanti visiems įmonės vežamiems kroviniams. Draudimo įmokos dydis priklauso nuo krovinio rūšies, vertės, jo vežimo maršruto, transporto rūšies, perkrovimų skaičiaus ir kitų veiksnių.
Įmonių turto draudimu gali būti draudžiama įmonės administracinės, gamybinės patalpos, sandėliai, gamybinė ir biuro įranga, produkcijos atsargos, programinė įranga, duomenys, grynieji pinigai ir kitos vertybės nuo gaisro, vandentiekio avarijų, gamtos jėgų, vagysčių, trečiųjų asmenų neteisėtos veikos ir kitos rizikos. Draudimo įmokos dydis priklauso nuo draudimo sumos (dažniausiai ji lygi turto atkuriamajai vertei), turto rūšies, jo naudojimo pobūdžio, pasirinktų draudžiamųjų įvykių ir kita. Gyventojai pastatų draudimu gali apdrausti savo gyvenamuosius namus ir pagalbinius pastatus prie jų, kotedžus, butus, sodo namus, sodybas nuo gaisro, vandentiekio avarijų, gamtos jėgų, vagysčių, trečiųjų asmenų neteisėtos veikos ir kitos rizikos, namų turto draudimu – visą pastato viduje esantį kilnojamąjį turtą (baldus, buitinę techniką, namų apyvokos reikmenis ir kitą). Įmokos dydis didžiąja dalimi priklauso nuo draudimo sumos (draudžiamo objekto vertės), pastato rūšies (didesnės įmokos yra draudžiant medinius pastatus) ir kitų veiksnių.
Laidavimo draudimo objektas – užsakovo (kreditoriaus) turtiniai interesai, susiję su draudėjo (skolininko) sutartinių prievolių (įsipareigojimų) ar jų dalies nevykdymu ar netinkamu vykdymu. Gali būti, pavyzdžiui, pasiūlymo, darbų atlikimo, išankstinio apmokėjimo, garantinio laikotarpio laidavimo draudimas. Draudžiamasis įvykis pasiūlymo laidavimo atveju yra draudėjo pasiūlymo atsiėmimas jo galiojimo metu, vengimas arba atsisakymas nurodytu laiku pasirašyti rangos sutartį, pateikti darbų atlikimo, išankstinio apmokėjimo laidavimo raštus, nesutikimas su numatyta pasiūlymo kainos pataisa, darbų atlikimo laidavimo atveju – draudėjo atliktų darbų neatitikimas rangos sutartyje iškeltų reikalavimų, nustatytų terminų pažeidimas, atsisakymas tęsti pradėtus darbus, išankstinio apmokėjimo laidavimo atveju – draudėjui išmokėto avanso panaudojimas ne pagal sutartį, garantinio laikotarpio laidavimo atveju – draudėjo užsakovui neįvykdyti įsipareigojimai per rangos sutartyje numatytą garantinį laikotarpį.
Finansinių nuostolių draudimo grupei priskiriamos tos draudimo rūšys, kuriose draudimo bendrovė įsipareigoja iš dalies ar visiškai kompensuoti draudėjo finansinius nuostolius, patiriamus netekus darbo, trūkstant apyvartinių lėšų, negavus pelno, nuomos ir kitų pajamų, susidūrus su nenumatytomis prekybos išlaidomis, netiesioginiais prekybos ir kitais finansiniais nuostoliais, sumažėjus rinkos vertei.
Teisinių (teismo) išlaidų draudimas apima eismo, asmens (šeimos), eismo ir asmens (šeimos), įmonės, žemės ūkio teismo išlaidų draudimą ir kita. Eismo teismo išlaidų draudimą įvairios šalys ir draudimo bendrovės gali reglamentuoti įvairiai. Draudimo bendrovės draudėjams dažniausiai kompensuoja nuostolių atlyginimo procesų (kai draudėjas siekia iš trečiųjų asmenų išsireikalauti kompensaciją už jam padarytą žalą), baudžiamųjų procesų (kai draudėjas kaltinamas dėl viešosios tvarkos ar kitų pažeidimų nesant tyčinių jo veiksmų), transporto priemonės vairuotojo pažymėjimo atgavimo procesų (kai draudėjas reikalauja grąžinti iš jo atimtą vairuotojo pažymėjimą ar panaikinti kitus vairavimo apribojimus), su transporto priemonėmis ar jų naudojimu susijusių sutarčių nesilaikymo procesų (kai nagrinėjami ieškiniai dėl sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo; draudėjas gali būti ir ieškovas, ir atsakovas), mokesčių procesų (kai draudėjas kaltinamas mokesčių slėpimu, nemokėjimu ar kitais pažeidimais) išlaidas. Asmens (šeimos) teismo išlaidų draudimas gali būti skirtas vienam asmeniui draudėjui arba draudėjui ir jo šeimos nariams. Šio draudimo atveju draudėjui dažniausiai kompensuojamos nuostolių atlyginimo, baudžiamųjų sutarčių nesilaikymo, mokesčių procesų, darbo santykių procesų (kai sprendžiami darbdavių ir darbuotojų nesutarimai; draudėjas gali būti ir darbdavys, ir darbuotojas), socialinių procesų (kai darbdavys nesutinka su draudėjo sveikatos būklės po įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo išvadomis), teisinių konsultacijų (draudėjams dažniausiai teikiamos su šeimos teise susijusios konsultacijos), savininkų ir nuomininkų procesų (kai sprendžiami turto savininkų ir turto nuomotojų nesutarimai; draudėjas gali būti ir savininkas, ir nuomotojas) išlaidos. Eismo ir asmens (šeimos) teismo išlaidų draudimo atveju visos išlaidos draudžiamos viena draudimo sutartimi. Įmonės teismo išlaidų draudimo sutartys dažniausiai numato nuostolių atlyginimo procesų, darbo santykių procesų, baudžiamųjų procesų ir socialinių procesų išlaidų kompensavimą. Žemės ūkio teismo išlaidų draudimas skirtas ūkininkams, žemės savininkams ir ūkyje dirbantiems asmenims, jis gali apimti eismo, asmens (šeimos), eismo ir asmens (šeimos), įmonių teismo išlaidų draudimo riziką.
Pagalbos draudimo grupė apima tokias draudimo rūšis, kuriomis draudimo bendrovė įsipareigoja iš dalies ar visiškai kompensuoti nuostolius, patirtus dėl įvairių netikėtų įvykių, kiek tai nenumatyta visose kitose draudimo grupėse.
Civilinės atsakomybės draudimo pagrindinės rūšys: transporto priemonių (sausumos, skraidymo aparatų, laivų) savininkų ir valdytojų, darbdavių, profesinės (advokatų, antstolių, auditorių ir buhalterių, draudimo agentų ir brokerių, gydytojų, inžinierių, notarų, statinio projektuotojų ir statytojų, turto vertintojų ir kitų), ūkinės (dažniausiai rizikingų sričių) veiklos, bendroji (susijusi su draudėjo valdomo nekilnojamojo turto naudojimu ir kita) civilinė atsakomybė.
Ne gyvybės draudimo sutartys dažniausiai yra ilgalaikės. Pagal draudimo išmokos pobūdį skiriamos nuostolių draudimo ir draudimo sumos (arba sumų draudimo) sutartys. Nuostolių draudimo sutartys yra turto, civilinės atsakomybės, sveikatos draudimo sutartys, pagal kurias draudikas įsipareigoja įvykus draudžiamajam įvykiui išmokėti draudimo išmoką, lygią patirtiems nuostoliams. Draudimo sumos sutartys yra sveikatos draudimo sutartys, pagal kurias draudikas įsipareigoja įvykus draudžiamajam įvykiui išmokėti draudimo išmoką, lygią draudimo sumai ar jos daliai.
LIETUVOJE pagal Draudimo įstatymą (2003) ne gyvybės draudimo šakai priskiriamos tos pačios draudimo grupės (jų aprašymą tvirtina Draudimo priežiūros komisija), kaip ir pagal Europos Sąjungos direktyvą. Ne gyvybės draudimas vyrauja draudimo rinkoje (sudaro apie 70 % draudimo sutarčių). 2009 veikė 11 ne gyvybės draudimo bendrovių (jų bendras turtas buvo apie 2,0 mlrd. litų, akcinis kapitalas – 327,4 mln. litų) ir 2 užsienio bendrovių filialai (Švedijos ir Estijos). Draudimo priežiūros komisijos duomenimis, 2008 sudaryta daugiau kaip 4,1 mln. ne gyvybės draudimo sutarčių, daugiausia – transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės (55,0 % visų ne gyvybės draudimo sutarčių), sveikatos (17,8 %), turto (12,2 %), laidavimo (8,1 %) draudimo. Per 2008 pasirašytų ne gyvybės draudimo įmokų suma pasiekė apie 1,5 mlrd. litų. Rinkos didžiausią dalį užėmė bendrovės Lietuvos draudimas (34,3 % visų pasirašytų įmokų), PZU Lietuva (14,1 %), ERGO Lietuva (14,0 %), BTA draudimas (9,9 %), If draudimas (9,4 %). Pasirašytų įmokų didžiausia dalis teko transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės (31,2 %), kasko (27,2 %) ir turto (23,2 %) draudimui. Ne gyvybės draudimo išmokos sudarė 743,8 mln. litų, iš jų daugiausia buvo kasko, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės (po 35,0 %) ir turto (17 %) draudimo išmokų. Perdraudikų dalis sudarė 12,4 % visų pasirašytų ne gyvybės draudimo įmokų (daugiausia vežamų krovinių, laivų, skraidymo aparatų ir laivų valdytojų civilinės atsakomybės draudimo). Lietuvos ne gyvybės draudimo bendrovių prisiimta rizika daugiausia perdraudžiama Lenkijoje (62,9 % visų perdraudikams atiduotų įmokų) ir Vokietijoje (17,2 %). 2008 ne gyvybės draudimo bendrovės uždirbo 51,2 mln. litų pelno; pelningai dirbo septynios, nuostolingai – keturios bendrovės. Nuo 1992 veikia Lietuvos draudikų asociacija (2009 vienijo devynias ne gyvybės draudimo bendroves ir Transporto draudikų biurą).
3064
3125