Ne Vin (Ne Win, Ne Vnas), tikr. Šu Maung 1911 05 24Paungdale (Pegu sr.) 2002 12 05Rangūnas, Birmos karo ir politikos veikėjas. Generolas (1942).
1929–1931 studijavo biologiją Rangūno universitete. Nuo 4 dešimtmečio vidurio birmiečių išsivadavimo iš britų kolonijinio valdymo kovos dalyvis, nacionalinės organizacijos Dobama Asiayone narys. 1941 su 30 žmonių grupe slapta išvyko į Tokiją mokytis karybos. Per II pasaulinį karą palankus 1942 japonų įvykdytai Birmos okupacijai. 1943–45 Japonijai pavaldžios Birmos armijos karinio štabo viršininkas. Nuo 1949 Birmos kariuomenės vyriausiasis vadas, vicepremjeras, vidaus reikalų ir gynybos ministras. Įtakai stiprinti naudojosi etnine gyventojų nesantaika. 1950 numalšino karenų ir Kinijos remiamos Birmos komunistų partijos maištus. 1958 gresiant neramumams ministras pirmininkas U Nu perdavė valdžią kariškiams; Ne Vinas tapo vyriausybės vadovu.
Ne Vin
1962 03 kariuomenė įvykdė perversmą ir nušalino po 1960 rinkimų sudarytą civilinę vyriausybę; Ne Vinas tapo Revoliucinės tarybos (aukščiausia valstybės institucija) vadovu. Įgyvendino vadinamąją Birmos kelio į socializmą politiką (jos pagrindas – kraštutinio nacionalizmo, marksizmo ir budizmo idėjų derinys). Ne Vino vadovavimo laikotarpiu ekonomika įgavo autarkijos bruožų. Ne Vino vykdyta ekonomikos politika lėmė Birmos ūkio nuosmukį, juodosios rinkos, kontrabandos klestėjimą, didelį gyventojų skurdą. 1963–88 Birmos socialistinės programos partijos pirmininkas. 1964 paskelbė dekretą, draudžiantį kitų politinių partijų veiklą; įtvirtino vienpartinę politinę sistemą, 1974 išrinktas Birmos prezidentu (1978 ir 1985 įgaliojimai pratęsti).
1988 Ne Vinas iš partijos pirmininko pareigų atsistatydino. Prasidėjus neramumams 1988 09 kariškiai įvykdė valstybės perversmą. Valdžioje įsitvirtino generolo So Maungo vadovaujama karinė chunta. Iki 1989 Ne Vinas turėjo įtakos chuntos valdymui. 2002 įtarus sąmokslą, kuriam vadovavo Ne Vino žentas, Ne Vinui ir jo dukrai skirtas namų areštas; žentui ir 3 jo sūnums įvykdyta mirties bausmė.