neakivaizdinis mokymas
neakivaizdnis mókymas, viena aukštojo, specialiojo ar bendrojo vidurinio išsilavinimo teikimo, kvalifikacijos kėlimo formų. Mokymo programos ir vadovėliai dažniausiai yra tie patys kaip ir dieninio ar vakarinio mokymosi, t. p. neakivaizdininkams leidžiama specialiųjų metodinių nurodymų, pagalbinių mokomųjų priemonių. Baigusieji neakivaizdinį mokymą gauna tokius pat atestatus arba diplomus kaip ir baigusieji dieninius ar vakarinius skyrius. Nuo dieninio ar vakarinio mokymo skiriasi tuo, kad neakivaizdininkai studijuoja daugiausia savarankiškai, mokyklose konsultacijų metu gauna tik pačias svarbiausias žinias. Mokslas trunka dažniausiai vieneriais metais ilgiau negu dieniniame skyriuje. Yra neakivaizdinė aspirantūra ir doktorantūra.
Neakivaizdinio mokymo užuomazgų atsirado 19 a. Didžiojoje Britanijoje (1840 I. Pitmanas įsteigė pirmuosius pasaulyje neakivaizdinio mokymo kursus), Vokietijoje, Prancūzijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Rusijoje ir kitose šalyse. Pažangių mokslininkų, visuomenės veikėjų ir organizacijų pastangomis savišvietos ir eksternato tikslais buvo leidžiama mokomųjų priemonių, mokslo populiarinamųjų ir profesinių žurnalų. Nuo 20 a. 7 dešimtmečio neakivaizdinį mokymą daugiausia pakeitė atvirasis ir nuotolinis mokymas.
LIETUVOJE neakivaizdinio mokymo užuomazgų atsirado 20 a. 4 dešimtmetyje. Kaune 1931–40 veikė privati neakivaizdinio mokymo įstaiga – Kalbaneum (nuo 1937 Savišvieta), kuri rengė daugiau kaip 40 įvairių kursų ir už tam tikrą atlyginimą siuntinėjo savarankiškai besimokantiems paskaitas pagal mokyklų programas, juos konsultavo. Kaip švietimo sistemos dalis paplito (nuo 1945) SSRS okupacijos metais. 1955 bendrąjį vidurinį išsimokslinimą įgijo 318 neakivaizdininkų. 1958/59 veikė 2 neakivaizdinės vidurinės mokyklos, 1965/66 – 16 neakivaizdinių vidurinių mokyklų ir 34 skyriai (mokėsi 20 000 moksleivių, 1966 baigė 1400), 1978/79 – 36 mokyklos, be to, veikė neakivaizdininkų grupės prie vakarinių mokyklų (mokėsi 55 300 moksleivių, 1979 baigė 9800). 1965/66 veikė 48 specialiųjų vidurinių mokyklų neakivaizdiniai skyriai (mokėsi 17 100 moksleivių, 1966 baigė 2800), 1978/80 veikė 1 neakivaizdinė specialioji vidurinė mokykla (Kaune) ir 33 specialiųjų vidurinių mokyklų neakivaizdiniai skyriai (mokėsi 13 100 moksleivių, 1979 baigė 4100). Aukštosiose mokyklose 1945/46 mokėsi 150 neakivaizdininkų (1950 baigė pirmieji 11). 1965/66 veikė 12 aukštųjų mokyklų neakivaizdiniai skyriai (mokėsi 15 600 studentų, 1966 baigė 1100). 1979/80 veikė 11 aukštųjų mokyklų neakivaizdinių skyrių (mokėsi 17 800 studentų, 1979 baigė 1900). 1979 šešiose aukštosiose mokyklose veikė neakivaizdinė aspirantūra, buvo 340 aspirantų; dar 216 aspirantų neakivaizdininkų buvo mokslo ir mokslinio tyrimo įstaigose. Studentų neakivaizdininkų skaičius 1989–2009 parodytas lentelėje. 2009 pagal Mokslo ir studijų įstatymą neakivaizdinis mokymas pakeistas ištęstinėmis studijomis.
1
*Statistikos departamento duomenys
ištęstinės studijos