neandertaliẽtis (Homo neanderthalensis), išnykusi Homo genties rūšis. Neandertaliečio palaikų randama Europoje, Vakarų ir Vidurio Azijoje. Pavadinimas kilęs 1856 iš vienos pirmųjų radimviečių Neanderio slėnyje netoli Düsseldorfo (Vokietija).
Buvo laikomas šiuolaikinių žmonių porūšiu (Homo sapiens neanderthalensis). Neandertalietis kildinamas iš heidelbergiečio (Homo heidelbergensis). Ankstyviausi radiniai datuojami 130 000 m., vėlyviausi – 50 000 m. Azijoje, 30 000 m. (ir net 22 000 m.) Europoje.
21 a. pradžioje yra žinoma daugiau kaip 400 neandertaliečių individų palaikų. Žinomiausios radimvietės: Europoje – La Ferrassie, La Chapelle-aux-Saints’as, Le Moustier, Krapina, Azijoje – Shanidar, Qafzeh, Amud, Kebara, Teshik-Tash.
Neandertalietis buvo neaukšto arba vidutinio ūgio (vyrai – 164–168 cm, moterys – 152–156 cm), kresno kūno sudėjimo (tvirtų ir masyvių kaulų, plačių pečių, stambios krūtinės ląstos, trumpų rankų ir kojų) – dėl adaptacijos šaltam klimatui, vyravusiam Europos pleistocene, pasižymėjo didele fizine jėga. Kaukolė didesnė negu dabartinių žmonių (smegeninės talpa 1200–1900 cm3), skirtingos formos: būdinga atsikišęs pakaušis, žema ir nuolaidi kakta, ryškus antakių velenas, atsikišusi vidurinė veido dalis, smakras be šiuolaikiniam žmogui būdingo kyšulio. Artimuosiuose Rytuose gyvenusių neandertaliečių kaukolės buvo artimesnės dabartiniams žmonėms. Manoma, neandertaliečių vaikai subręsdavo greičiau nei šiuolaikinių žmonių.
20 a. pabaigoje– 21 a. pradžioje genomo tyrimai parodė, kad neandertaliečių ir dabartinių žmonių genomas sutampa 99,5 % ir šios dvi rūšys išsiskyrė vėliausiai prieš 500 000 metų. Nors kai kurie genai buvo bendri (pvz., FOXP2 geno variantas, svarbus gebėjimui kalbėti), neandertaliečių genų pėdsakų dabartinių žmonių genofonde nerandama. Pagal kitus genetinius duomenis, suaugę neandertaliečiai negalėjo įsisavinti laktozės (vartoti pieno), jiems reikėjo daugiau energijos, kai kurie jų galėjo būti šviesiaodžiai ir rudaplaukiai. Neandertaliečių kaukolės kaulų ypatybės (išorinės ir vidurinės ausies sandara, stambus poliežuvinio nervo kanalas, didelės smegenų smilkininės skiltys), šiuolaikiniam žmogui būdingas poliežuvinis kaulas, FOXP2 geno variantas liudija, kad jie galėjo kalbėti artikuliuota kalba. Neandertaliečių kultūra vadinama Moustier kultūra ir priskiriama viduriniam paleolitui. Neandertaliečiai pastoviai kūreno ugnį, mokėjo statytis palapines, apdoroti kailius (odos apdorojimą liudija labai nusidėvėję priekiniai dantys). Neandertaliečiai buvo pirmieji žmonės, kurie sistemingai laidojo savo mirusiuosius, palydėdami laidotuves ritualais. Žinomi jų kapai, kur mirusieji paguldyti miego pozoje, su įkapėmis, manoma, kartais ir su gėlėmis. Yra duomenų, kad jie rūpinosi savo ligoniais (tai liudija sugijusių traumų pėdsakai).
neandertaliečio kaukolė rasta 1909 La Ferrassie urve
Neandertaliečiai išnyko prieš apie 30 000 metų. Manoma, jų išnykimo pagrindinė priežastis buvo šiuolaikinio tipo žmogaus, turėjusio tobulesnę kultūrą ir geriau prisitaikiusio prie aplinkos sąlygų, atsiradimas. Anksčiau vadintas paleoantropu.
1390
-paleoantropas