neapoliẽčių danos, italų dainų rūšis. Jos pramoginio pobūdžio, lyriškos, melodingos, kupletinės formos, nesudėtingos harmonijos. Teksto ir muzikos akcentus lemia kalbos dialektas.
Populiariausios neapoliečių dainos: Santa Liučija (Santa Lucia), Mama, Sūpuoklėse (Funiculi funicula), E. Capua O mano saule! (O sole mio!) ir kitos. Išpopuliarėjo 19 a. antroje pusėje. Žymesni kūrėjai: T. Cottrau, L. Danza, P. Tosti, V. Valente, M. Costa, E. Capua, S. Gambardela, E. de Curtisas, E. Tagliaferro. Neapoliečių dainas kūryboje naudojo ir harmonizavo italų operos kompozitoriai G. B. Pergolesi ir G. Donizetti. Italijoje kasmet rengiami šių dainų festivaliai.
Vienas neapoliečių dainų atlikėjų – R. Loretti. Jas dainavo operos dainininkai L. Pavarotti, P. Domingo, J. M. Carreras, Lietuvoje – V. K. Noreika, E. Kaniava.
1038