Neãpolio architektūrà
Iki 15 amžiaus
5 a. pr. Kr. buvo suplanuotas pagal Hipodamo planą, išliko mažai pakitęs gatvių tinklas, karstinių urvų, kurie taikyti kultui, katakomboms, slėptuvėms. Išliko netaisyklingo plano miesto sienos (daug kartų rekonstruota), Dioskūrų šventyklos (14–37) fragmentų, 4 katakombos (Šv. Januarijaus, Šv. Gaudioso, San Efebo, San Severo alla Sanità, visos 2–5 a.).
Bizantijos laikotarpiu (554–1139) pastatyti imperatoriaus rūmai, vyskupo rezidencija, sustiprinta ir atstatyta miesto siena. Ikiromaninio meno Švč. Mergelės Marijos didžiosios bažnyčios (5 a., perstatyta 17 a.) varpinė – vienintelis 6–12 a. neapolietiškos architektūros pavyzdys.
Normanų valdymo laikotarpiu (1136–1266) pradėta statyti Capuano (apie 1165, baigta 13 a.), dell’Ovo (rekonstruota po 1450 žemės drebėjimo) tvirtovė, atstatyta San Giovanni a Mare bažnyčia, Šv. Jono Jeruzaliečio riterių ligoninė.
karališkoji rezidencija Castel Nuovo Neapolyje (pradėta 1283, 1443–58 restauruota)
Valdant Anžu dinastijai pastatyta karališkoji rezidencija Castel Nuovo (pradėta 1283, 1443–58 restauruota), Šv. Elmo tvirtovė (1329, rekonstruota 1537–46), bažnyčios – ankstyvojo renesanso Santa Maria dei Lombardi (pradėta 1411), San Giovanni a Carbonara (prieš 1414), Šv. Eligijaus didžioji (pradėta 1270), Šv. Dominyko didžioji (1289–1324), Šv. Lauryno didžioji (pradėta 1294, 1639 įgavo baroko bruožų), Švč. Mergelės Marijos Pasaulio Valdovės (1307–20), Šv. Klaros (1313–40, 18 a. majolikos puošyba); Šv. Januarijaus katedra (13–14 a. pradžia, Domenichino, G. Lanfranco freskos, M. Stanzone’s, J. de Riberos paveikslai).
15–18 amžius
Vienas žymiausių baroko paminklų Europoje – kartūzų Šv. Martyno vienuolynas (pradėtas 1325, architektai T. di Camaino, F. di Vito, 16–18 a. rekonstruotas, architektai G. G. di Conforto, G. A. Dosio ir kiti, dabar Šv. Martyno muziejus). Valdant ispanams pastatyta rūmų: renesansiniai Palazzo Carafa Santangelo (1466), Palazzo Coumo (pradėti 1466, manoma, architektas G. da Maiano), Palazzo Sanseverino (1470, restauruoti 1584–1601, dabar Gesù Nuovo), Palazzo Marigliano (1512), Palazzo Orsini di Gravina (pradėta 1513), miesto vartai Porta Capuana (1488), Pontano koplyčia (1492), Šv. Januarijaus katedros kripta (1497–1506, architektas T. Malvito).
Žymiausias 17 a. statinys – Karališkieji rūmai (1600, architektai D. Fontana, G. C. Fontana, rekonstruoti 19 a. viduryje, architektas G. Genovese, dabar muziejus ir nacionalinė Neapolio biblioteka).
18 a. gausiai rekonstruoti senieji statiniai, pastatyta rūmų (Palazzo serra di Cassano 18 a. pradžia, architektas F. Sanfelice, dabar Italų filosofijos studijų institutas; Capodimonte’s, 1738–58, architektas G. A. Medrano, dabar Nacionalinis Capodimonte’s muziejus ir galerija; Palazzo Tarzia 1739, architektas D. A. Vaccaro, Portici, 1738, architektas A. Canevari), vilų (Villa Campolieto Ercolano, po 1762, abiejų architektas L. Vanvitelli), bažnyčių (Šventosios Dvasios, 1757–74, architektas M. G. Gioffredo, Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai, pradėta 1760, architektas L. Vanvitelli).
19–20 amžius
Piazza del Plebiscito aikštė su Šv. Pranciškaus Pauliečio bažnyčia Neapolyje (1817–46, architektas P. Bianchi)
19 a. statiniai: Šv. Pranciškaus Pauliečio (1817–46, architektas P. Bianchi), San Carlo all’Arena (perstatyta 1837, architektas F. de Cesare) bažnyčios, San Carlo teatro rūmai (1737, architektas G. A. Medrano, rekonstruoti 1810), Villa Reale della Floridiana (abiejų architektas A. Niccolini), Karališkoji astronomijos observatorija (abu 1819, architektai S. ir L. Gasse’s), prekybos centras Galleria Umberto I (1890). 20 a. pastatyta art nouveau Velari vila (1906, architektas F. De Simone), racionalistiniai Casa d’Oro (1936), Villa Savarese (1939, abiejų architektas L. Cosenza), Pašto rūmai (1936, architektai G. Vaccaro, G. Franzi) parodų centras Mostra d’Oltremare (1940), centriniai geležinkelio stoties rūmai (1956, architektas P. L. Nervi ir kiti), San Paolo stadionas Fuorigrotto (1959, rekonstruotas 1990). Neapolio istorinis centras – pasaulio paveldo vertybė (nuo 1995).
2266
-Neapolis