Neãpolio karalỹstė, valstybė Pietų Italijoje, gyvavusi 1282–1860.
Susidarė po 1282 Sicilijos gyventojų sukilimo (Sicilijos mišparai) suskilus Sicilijos karalystei (nuo šios atsiskyrė Sicilijos sala, kuri atiteko Aragonui). Žemyninę Pietų Italiją kaip Neapolio karalystę toliau valdė prancūziškoji Anžu dinastija. Tarp Aragono ir Anžu dinastijos apie šimtą metų truko kovos, iš šio anarchijos laikotarpio daugiausia naudos turėjo vietos baronai, kurie gavo daug privilegijų.
1442 Aragono karalius Alfonsas V Didžiadvasis nukariavo Neapolio karalystę, sujungė ją su Sicilija ir tapo Abiejų Sicilijų karalystės valdovu Alfonsu I. 1458 jam mirus, Neapolio karalystės ir Sicilijos sąjunga nutrūko; Neapolio karalystę paveldėjo Alfonso V Didžiadvasio sūnus Ferdinandas I, o Sicilija buvo prijungta prie Aragono tiesiogiai. Per 1494–1559 Italijos karus, į kuriuos įsitraukė kelios Europos valstybės, Aragonas 1501 prarado Neapolio karalystę. 1504 ji atiteko Ispanijai ir sujungta su Sicilija. Ji ir toliau vadinta Neapolio karalyste, nors Ispanijos valdovai dažnai tituluodavosi Abiejų Sicilijų karaliais (faktiškai valdė vicekaraliai).
Po 1701–14 Ispanijos įpėdinystės karo Neapolio karalystė atiteko Austrijos Habsburgams. 1734 ją atsikariavo Ispanijos Burbonai, kurie ją valdė kaip atskirą karalystę ir bandė modernizuoti tuo metu madingo apšviestojo absoliutizmo dvasia.
18 a. pabaigoje Prancūzijos revoliucijos įtakoje plito respublikoniško valdymo idėjos. Neapolio karalystės karalius Ferdinandas IV prisidėjo prie antrosios antiprancūziškos koalicijos, bet Prancūzijos kariuomenės, remiamos vietos liberalų, buvo priverstas bėgti. 1799 01 paskelbta Partenopėjos respublika gyvavo neilgai, Ferdinandui IV ją padėjo susigrąžinti H. Nelsono vadovaujamas britų laivynas. Ferdinandui IV pradėjus remti Austriją, Prancūzijos imperatorius Napoleonas I pasiuntė kariuomenę, kuri nukariavo Neapolio karalystę, ji buvo Prancūzijos aneksuota. 1806–08 jNeapolio karalystę valdė Juozapas Bonapartas, 1808–15 – J. Muratas. Šiuo laikotarpiu panaikinta daug feodalinių privilegijų.
1815 atkurta karalystė oficialiai vadinta Abiejų Sicilijų karalyste. Tarp jos absoliutistinių valdovų ir vietos liberalų nuolatos kilo nesutarimų, kurie virsdavo ginkluotais sukilimais. 1860 karalių valdžią palyginti lengvai nuvertė G. Garibaldi vadovaujami sukilėliai, Neapolio karalystė įėjo į naujai susikūrusios vieningos Italijos karalystės sudėtį.