neatpažnti skradantys objèktai, NSO, skradančiosios lkštės, anomaleji atmosfèros reiškiniaĩ, artimame kosmose, padangėje, Žemės paviršiuje retkarčiais pastebimi neįprasti objektai arba reiškiniai. Dauguma neatpažintų skraidančių objektų yra lėktuvai, balionai, meteorai ir kiti objektai, tik dalies jų (5–20 %) prigimties mokslas dar negali paaiškinti. Pagal stebėtojų parodymus neatpažinti skraidantys objektai būna įvairios formos – rutulio (kartais deformuoto), lėkštės, disko, trikampio, stačiakampio, netaisyklingojo daugiakampio, pailgos erdvinės figūros (ištęsto elipsoido, cilindro ir kita), žiedo, pusės sferos, žvaigždės, kometos, skrybėlės, svarmens, kupolo ir kitokios. Skrisdami objektai kartais kaitalioja formą, vienas objektas išnyksta ir vietoj jo atsiranda kitas, iš vieno (bazinio) objekto išskrenda vienas arba keletas objektų ir vėl į jį sugrįžta, išsiskaido į keletą tos pačios arba kitos formos objektų ir vėl tampa vienu. Kartais formą ir spalvą kaitalioja ne pats neatpažintas skraidantis objektas, bet jį supanti ryški šviesos aureolė. Kai kurie objektai pasirodo ir išnyksta akimirksniu, kiti – pamažu. Buvo stebimi kaip atskiri objektai ar jų grupės (du, trys ir daugiau objektų tuo pačiu metu).
Neatpažintų skraidančių objektų skleidžiama šviesa yra raudona, oranžinė (ugnies spalvos), geltona, balta, sidabro spalvos, geltonai žalia arba įvairiaspalvė. Pastebimi juodos spalvos dažniausiai rutulio, disko arba skrybėlės formos, o kai kurie neatpažinti skraidantys objektai intensyviai keičia spalvą skrydžio metu. Iš skrendančių ar pakibusių ore objektų tamsiu paros metu kartais sklinda vienas ar keli šviesos spinduliai ar pluoštai. Apie 30–50 % stebėtų neatpažintų skraidančių objektų išsiskyrė ypatinga skrydžio trajektorija – jie staigiai keisdavo skrydžio kryptį (kartais ir greitį), pakibdavo ore, manevruodavo, sukdavosi ratu, švytuodavo, skriedavo sinusoide, zigzagais ar kitaip, kai kurie (daugiausia lėkštės, disko ir panašios formos) skrydžio metu dideliu greičiu sukosi apie simetrijos ašį. Pagal neatpažintų skraidančių objektų stebėjimo duomenis ir jų statistinę analizę, objektų matmenys (skersmuo, ilgis) būdavo nuo kelių centimetrų iki 800 metrų (kartais vietoj neatpažintų skraidančių objektų matmenų nurodomi objektą supančios aureolės matmenys). Labai retai stebimi kelių kilometrų ilgio netaisyklingos formos objektai (galbūt plazmos dariniai, vadinami plazmoidai), skridę dideliame aukštyje. Dažniausiai matomi 3–5 m skersmens rutulio ir 8–30 m skersmens lėkštės ar disko formos objektai, jų skrydžio aukštis – nuo 10 m iki 100km. Užfiksuotas objektų skrydžio greitis dažniausiai nuo 5 m/s iki 5 km/s (18 000 km/h). Nuo 19 a. (1851 ir vėliau) neatpažinti skraidantys objektai stebimi teleskopais kosminėje erdvėje. Nuo 1962 10 03 buvo stebimi Jungtinių Amerikos Valstijų ir kitų šalių astronautų. Kartais neatpažinti skraidantys objektai matomi iš visų pusių, kartais – tik kai kuriomis kryptimis. Apie 20 % pastebėtų neatpažintų skraidančių objektų buvo nutūpę ant žemės (taip teigiama liudininkų). Nutūpusieji neatpažinti skraidantys objektai dažniausiai palieka pėdsakus žemėje (atramų įspaudus grunte, išguldytą ar išdegintą žolę, sugniuždytus akmenis, prietaisais fiksuojamas magnetines ir gravitacines anomalijas bei kita). Tikėtina, kad neatpažinti skraidantys objektai skleidžia centimetrinio ir metrinio diapazono radijo bangas. Galinga šių diapazonų spinduliuotė kelių dešimčių ar šimtų metrų spinduliu sutrikdo vidaus degimo variklių uždegimo sistemas, elektros energijos perdavimą antžeminėmis linijomis ir kabeliais, antžeminius bei orlaivių radijo ryšius. Rasta neatpažintų skraidančių objektų konstrukcijos detalių ir savitų medžiagų, pvz., 1954 10 27 Florencijoje (Italija) – boro, silicio, kalcio ir magnio siūlų (vadinamų angelų plaukų), 1957 09 pradžioje Ubatuboje (Brazilija) – sprogusio disko skeveldrų iš savito magnio lydinio, 1963 10 21 Trancase (Argentina) – baltų kalcio karbonato su kalio karbonato priemaiša rutuliukų, 1986 01 29 prie Dalnegorsko (Primorės kraštas, Rusija) miniatiūrinių tinklelių, metalo ir stiklo lašų.
Neatpažinti skraidantys objektai dažniausiai matomi retai apgyventose atokiose vietovėse, miškuose, kalnuose, nors kartais pasirodo miestuose ir prie automobilių magistralių. Pastebėta, kad neatpažinti skraidantys objektai dažnai pakimba virš energetikos objektų, branduolinių elektrinių, raketų bazių ir kitų gynybinių objektų, virš mokslinių centrų ir karinės paskirties įmonių ar objektų. Neatpažinti skraidantys objektai intensyviau pasirodo regionuose, kuriuose vyksta aktyvūs vulkaniniai procesai, karo veiksmai ar konfliktai (1944–45 Prancūzija, Vokietija, 1945 Japonija, 1970 SSRS–Kinijos pasienis), karinių ir mokslinių eksperimentų metu (1957 10 04 paleidus pirmąjį dirbtinį Žemės palydovą, per tris mėnesius 1957 10–12 buvo užfiksuotas net 701 neatpažintų skraidančių objektų pasirodymo atvejis). Pagal paplitusią neatpažintų skraidančių objektų termino anglišką santrumpą (UFO) šių objektų tyrinėjimai vadinami ufologija, o tyrinėtojai – ufologais. Įvairiose šalyse, pvz., Didžiojoje Britanijoje, Kanadoje, Ispanijoje, Italijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Prancūzijoje, SSRS ir kitur, pranešimus apie pastebėtus neatpažintus skraidančius objektus rinko, kaupė ir analizavo gynybos ministerijų bei karinių oro pajėgų specialūs centrai. 1947–69 slaptus neatpažintų skraidančių objektų tyrimus pagal projektus Sign, Grudge, Twinkle, Blue Book vykdė Jungtinių Amerikos Valstijų karinių oro pajėgų žvalgybos struktūros (žvalgybos agentūra, Aviacinės techninės žvalgybos centras, speciali žvalgybos paramos eskadrilė). 1978–90 SSRS buvo vykdomi du įslaptinti neatpažintų skraidančių objektų tyrimo projektai – Gynybos ministerijos tinklas ir Mokslų akademijos tinklas (nuo 1981 – Gynybos ministerijos galaktika ir Mokslų akademijos galaktika, nuo 1986 – Gynybos ministerijos horizontas ir Mokslų akademijos horizontas). Projektus vykdė daugiau kaip 25 gynybinės paskirties ir SSRS Mokslų akademijos institutai, t. p. SSRS mokslų akademijos Okeanografijos komisija, Hidrometeorologijos tarnyba, kai kurios aukštosios mokyklos. Nuo 1978 į neatpažintų skraidančių objektų tyrimus įsitraukė SSRS (nuo 1991 Rusijos) mokslų akademijos Bendrosios fizikos ir astronomijos skyrius, vykdantis tokius tyrimus iki šiol. Prancūzijoje nuo 1977 pranešimus apie neatpažintus skraidančius objektus kaupia ir tiria valstybinė institucija – Prancūzijos nacionalinio kosminių tyrimų centro (CNES) Neatpažintų aerokosminių reiškinių tyrimo grupė (GEPAN, nuo 1988 SEPRA, nuo 2005 GEIPAN). Kinijoje nuo 1984 veikia Mokslų akademijos valstybinis neatpažintų skraidančių objektų tyrimo centras. 1986 įsteigta Brazilijos valstybinė neatpažintų skraidančių objektų tyrimo organizacija. Kai kurių šalių civilinės aviacijos skrydžių saugos valstybinės tarnybos vykdo neatpažintų skraidančių objektų stebėjimų registraciją ir tyrimus (Jungtinėse Amerikos Valstijose nuo 1951, Prancūzijoje nuo 1964, SSRS nuo 1967, Didžiojoje Britanijoje nuo 1978, Čilėje nuo 1997). Nuo 1971 Prancūzijos policija ėmė registruoti gautus pranešimus apie pastebėtus neatpažintus skraidančius objektus ir perduoti juos tirti. Jungtinėse Amerikos Valstijose yra daug neatpažintus skraidančius objektus tiriančių nevyriausybinių organizacijų, pvz., neatpažintų skraidančių objektų studijų centras (CUFOS), Tarpusavio neatpažintų skraidančių objektų tinklas (MUFON), Nacionalinio aviacinių pranešimų apie anomaliuosius reiškinius centras (NARCAP), Nacionalinis atmosferos reiškinių tyrimo komitetas (NICAP), Nacionalinis neatpažintų skraidančių objektų tyrimo komitetas (NICUFO) ir kiti. Rusijoje veikia daugiau kaip 100 ufologų asociacijų, centrų, draugijų, grupių, pvz., žinomiausios neatpažintus skraidančius objektus tiriančios visuomeninės organizacijos yra Tarptautinė ufologų asociacija, Tarptautinis ufologijos tyrimų centras, Kosmopoisk, Ufocentr. Lietuvos mokslų akademijos Fizikos institute 1974–90 veikė Neatpažintų skraidančių objektų tyrimo grupė. 1965–80 Vakarų Europos šalyse ir Jungtinėse Amerikos Valstijose išleista apie 30 stebėtų neatpažintų skraidančių objektų katalogų ir žinynų. 1980 Japonijoje, 1981, 1991 Didžiojoje Britanijoje, 1990 Prancūzijoje, 1979–81, 1990–93, 1996–98, 2000–01, 2003–07 Jungtinėse Amerikos Valstijose, 1998–99, 2001–02, 2004, 2006, 2008 Rusijoje išleistos neatpažintų skraidančių objektų enciklopedijos. Įvairiose šalyse leidžiama daugiau kaip 50 specializuotų periodinių ir tęstinių leidinių, skirtų neatpažintų skraidančių objektų problemai.
Neatpažinti skraidantys objektai pastebimi nuo seniausių laikų. Tų stebėjimų atspindžių esama daugelio tautų tautosakoje, antikos laikų ir vidurinių amžių raštuose.
1267