Nebylùsis semas (lenk. Sejm niemy), Abiejų Tautų Respublikos (ATR) Seimas, įvykęs 1717 02 01 Varšuvoje. Pramintas Nebyliuoju, nes pagal išankstinį susitarimą leista kalbėti tik Seimo maršalui (maršalkai) ir perskaityti parengtus nutarimų (konstitucijų) projektus; taip norėta apsisaugoti nuo galimo Seimo darbo nutraukimo pasinaudojus liberum veto teise. Seimas truko tik 6–7 valandas. Savo pobūdžiu priskirtas susitaikymo (pacifikacinių) seimų grupei.
Nebylusis seimas baigė vidinį konfliktą, kurį sukėlė ATR valdovo Augusto II noras, kad valstybė išlaikytų Saksonijos kariuomenę (jis buvo Saksonijos kurfiurstas). 1713 panaikinus turkų ir Švedijos karaliaus Karolio XII įsiveržimo į Lenkiją pavojų Saksonijos daliniai iš Lenkijos vis tiek nebuvo išvesti: Augustas II ketino jais pasiremti norėdamas sustiprinti savo valdžią, asmeninei Saksonijos ir ATR unijai suteikti institucinį pobūdį, užtikrinti ATR valdovo sostą savo sūnui. Augusto II planai ir saksų kariuomenės savivalei pasipriešinusi Lenkijos bajorija 1715 11 26 susiorganizavo į Tarnogródo konfederaciją (vadovas – maršalas Stanisławas Ledóchowskis), Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorija 1716 03 23 – į Vilniaus konfederaciją (vadovas – maršalas Kazimierzas Sulistrowskis). Tarpinininkauti susivaidijusioms stovykloms buvo pasitelkta Rusija, atstovaujama ambasadoriaus ATR G. Dolgorukio.
Augustas II (akvaforta, 1710–15, dailininkas Josephas de Montalegre; Varšuvos nacionalinė biblioteka)
Derybos prasidėjo 1716 06 13 Liubline. Konfederatams delsiant pasirašyti susitarimą Augusto II kvietimu į ATR įžengė 18 000 Rusijos kariuomenės korpusas (vadas generolas Carlas Ewaldas von Rönne). 1716 11 03 Varšuvoje pasirašytas konfederatų ir Augusto II atstovų susitarimas, kuris tapo Nebyliojo seimo nutarimų pagrindu; kaip tarpinininkas jį pasirašė ir Rusijos ambasadorius. Pagal išankstinį susitarimą Tarnogródo konfederacijos maršalas Stanisławas Ledóchowskis, pažeidžiant Seimo procedūras, tapo ir Nebyliojo seimo maršalu. Seime neleista pasisakyti net žodžio reikalavusiam Lenkijos primui Stanisławui Szembekui.
Nebylusis seimas priėmė svarbius sprendimus, reguliuojančius ATR santykius su Saksonija, iždo ir kariuomenės reikalus, seimelių veiklą, suvaržė nekatalikų (disidentų) teises. Saksonijos ministrams uždrausta kištis į ATR vidaus ir užsienio politiką. Valdovą įpareigojo pasirašinėti dokumentus, skirtus Lenkijai ir Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei, tik jam būnant Lenkijoje ar Lietuvoje. Saksonijoje reziduoti valdovui leista ne ilgiau kaip 3 mėnesius per metus. Jam būnant ATR šalia negalėjo būti daugiau kaip šeši Saksonijos ministrai. Į ATR uždrausta įvesti Saksonijos kariuomenę, o iš Lenkijos ar Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijos – pradėti puolamąjį karą. Lenkijos kariuomenė sumažinta iki 18 000 etatų (apie 12 000 karių, nes iš numatytų etatų mokėtos dar ir algos karininkams, buvo išlaikoma artilerija). Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė sumažinta iki 6200 etatų (apie 4000 karių). Buvo grįžta prie 1699 (pasibaigus Lenkijos–Lietuvos ir Turkijos karui ir dar neprasidėjus Šiaurės karui) taikos metui nustatyto kariuomenės etato.
Nebylusis seimas nustatė nuolatinius mokesčius kariuomenei išlaikyti. 17 a. antroje pusėje nuolatiniai mokesčiai (hiberna) buvo renkami iš valstybinių ir bažnytinių valdų, o 1717 nuolatiniai mokesčiai (padūmė) įvesti ir bajorų valdoms. Suvaržytos etmonų galimybės savo nuožiūra perskirstyti kariuomenei skirtas lėšas, keisti jos dislokavimo vietas. ATR valdovas įgijo išimtinę teisę šaukti apskričių seimelius. Nekatalikams (disidentams) uždrausta suteikti bet kokias valdovo privilegijas: skirti į pareigybes, dovanoti seniūnijas ar kitas valstybines valdas; jiems uždrausta statyti bažnyčias, o pastatytas liepta uždaryti. Paleistos bajorų konfederacijos: Sandomiero (1704–17), Tarnogródo (1715–17) ir Vilniaus (1716–17). Nebyliojo seimo konstitucijose garantuota ATR teisė savo nuožiūra didinti arba mažinti kariuomenę, keisti mokesčius. Stringant seimų darbui Nebyliojo seimo įvesta tvarka beveik be pakeitimų išliko per visą ATR asmeninės unijos su Saksonija laikotarpį (iki 1763). Rusijai nebuvo pripažintos Nebyliojo seimo nutarimų garantinės teisės.
Nebyliojo seimo konstitucijų, užbaigiančių Tarnogródo ir su ja susijusių konfederacijų darbą, rinkinio antraštinis lapas (išspausdinta 1717 Varšuvoje; Jogailos universiteto biblioteka)
Nebyliojo seimo konstitucijų, užbaigiančių Tarnogródo ir su ja susijusių konfederacijų darbą, rinkinio antraštinis lapas (išspausdinta 1717 Varšuvoje; Jogailos universiteto biblioteka)
Nebyliojo seimo nutarimai sudarė sąlygas ATR valdymo sistemai funkcionuoti net ir esant seimų krizei, bet neužtikrino jos stiprinimo ir modernizavimo galimybių.
L: M. Nycz Geneza reform skarbowych sejmu niemego. Studium z dziejów skarbowo-wojskowych z lat 1697–1717 Poznań 1938.
2071