nebylystė

nebylỹstė, mutzmas (lot. mutus – nebylys), kalbos sutrikimas, kuris reiškiasi visišku nekalbėjimu. Dažniausiai neišgydoma nebylystė pasitaiko nuo gimimo ar nuo labai ankstyvos vaikystės kurtiems asmenims (kurčnebylystė). Akinetinė nebylystė yra stuporo (sustingimo) viena atmainų, kai ligonis nejuda ir nekalba (dalinis ar visiškas sąmonės praradimas, kuris ištinka patyrus nervinį šoką, sergant šizofrenija, sunkiu sepsiu, vystantis organų funkcijos nepakankamumui). Vaikams pasitaiko psichologinio pobūdžio nebylystė – retas reiškinys, kai vaikas nenori ar negali kalbėti nuolat (elektyvusis mutizmas) arba tam tikromis aplinkybėmis (selektyvusis mutizmas), nors gerai girdi ir supranta kalbą; manoma, šią nebylystės rūšį sukelia nerimas, nepažįstamų žmonių ir vietų baimė (sociofobija). Ištikus akinetinei nebylystei gydoma pagrindinė liga, vaikų nebylystė gydoma elgesio terapija, psichoterapija, retai – antidepresantais.