Kısakürek Necip Fazıl (Nedžipas Fazilis Kisakiurèkas) 1905 05 26Stambulas 1983 05 25Stambulas, turkų rašytojas. Studijavo literatūrą Stambulo universitete, 1925–26 Sorbonoje. Stambulo universitete dėstė turkų kalbą. Leido žurnalus Aǧaç (1929–36), Büyük Doǧu (1943–71). Ankstyvieji eilėraščiai turiniu ir forma artimi liaudies poezijai (rinkiniai Voratinklis / Örumcek Aǧı 1925, Grindiniai / Kaldırımlar 1928). Vėliau įsivyravo mistikos, dievobaimingumo temos, dvasios gyvenimo analizė, būdinga moderni eilėdara (Aš ir mano antroji pusė / Ben ve Ötesi 1932, Begalinė vilkstinė / Sonsuzluk Keravanı 1955, Kančios / Cile 1962, Mano eilėraščiai / Şiirlerim 1969). Parašė dramų (Sėkla / Tohum 1935, Sukurti žmogų / Bir Adam yaratmak 1938, Pinigai / Para 1942, Medinis namas / Ahşap Konak 1965), analitinių monografijų (Namikas Kemalis / Namık Kemal 1940, Didysis Chakanas Abdiulchamitas / Ulu Hakan Abdülhamit 1965, Pranašo aplinka / Peygamber halkası 1968, šioje pateikiami Mahometo kalbose minimų žmonių gyvenimo aprašymai), romaną Veidrodžio melas (Aynadaki Yalan 1980), apsakymų (rinkinys Keli apsakymai, keli tyrimai / Birkaç Hikaye, Birkaç Tahlil 1933), pamfletų (rinkiniai Rėmas / Cerçeve 1940, Dykumon nusileidęs spindulys / Cöle İnen Nur 1950, Simfonija arkliui / At‘a Senfoni 1958), prisiminimų (Menderesas mano akimis / Benim Gözümle Menderes 1970), religinių politinių straipsnių (rinkinys Turkijos peizažas / Türkiye ‘nin Manzarası 1968).
515