nedarnà, nedarnùsis slūgsójimas, skirtingo amžiaus uolienų sluoksnių slūgsojimas, kai jaunesnės nuosėdinės uolienos dengia denudacijos paveiktą senesnių, kartais suraukšlėtų, dislokuotų nuosėdinių, magminių arba metamorfinių uolienų paviršių.
Nedarna susidaro veikiant tektoninėms jėgoms arba be jų, formuojantis stratigrafinei pertraukai (kai nutrūksta nuosėdų, arba nuogulų, klostymasis), arba stratigrafinei spragai (nutrūkus sedimentacijai vyksta seniau susidariusių sluoksnių arba uolienų ardymas). Skiriama daugiau kaip 10 nedarnos rūšių; svarbiausios: sedimentacinė, arba litologinė nedarna (senesnius sluoksnius dengia kitokios litologinės sudėties sluoksniai be aiškesnės stratigrafinės pertraukos), lygiagrečioji, arba stratigrafinė nedarna (lygiagrečiai slūgsančius sluoksnius po pertraukos arba spragos skiria nedarnus sluoksnių slūgsojimas), kampinė nedarna (jaunesni sluoksniai įvairiu kampu dengia denuduotus suraukšlėtus sluoksnius), struktūrinė nedarna (jaunesni sluoksniai dengia dislokuotus struktūrinės formos sluoksnius), paslėptoji nedarna (kai tarp senesnių, iki stratigrafinės spragos, ir jaunesnių sluoksnių arba uolienų sudėties nėra esminio skirtumo). Nedarna padeda nustatyti geologinėje praeityje vykusių tektoninių judesių amžių, atkurti teritorijos paleogeografiją.
kampinė Sikaro nedarna – horizontalūs devono smiltainių sluoksniai dengia vertikalius silūro pilkainių sluoksnius (Škotija; tyrinėjo škotų geologas J. Huttonas)
1762