nefelino sienitas

nefelno sientas, magminė plutoninė, šarminė, leukokratinė uoliena. Susideda iš šarminių feldšpatų (66 %), nefelino (22 %) ir mažesniais kiekiais šarminio pirokseno, biotito, titanito, cirkono, apatito, kankrinito ir kitų mineralų. Šviesiai pilkas su rausvu atspalviu arba rausvas. Grūdėtumas dažniausiai vidutinis, kartais stambus. Struktūra kristalinė (artima granitui). Tekstūra masyvi, kartais juostuota. Nefelino sienito vulkaninis analogas yra fonolitas. Pagal mineralų sudėtį ir struktūros pobūdį skiriamos nefelino sienito atmainos − miaskitas, chibinitas, fojaitas ir kitos.

Susidaro per uolienų dalinį lydymąsi mantijoje, kurioje yra daug anglies dvideginio. Paplitęs žemyniniuose riftuose ir subdukcijos zonose. Sudaro štokus, gyslas, lakolitus, daikas, dažnai slūgso kartu su karbonatitais. Nefelino sienitas naudojamas stiklo ir keramikos pramonėje.

Randamas Brazilijoje, Grenlandijoje, Kanadoje, Norvegijoje, Rusijoje (Uralo, Chibinų kalnuose), Švedijoje ir kitur.

-Miaskitas; -chibinitas; -fojaitas

1107