Nefi

Nefi (Nèfis), tikr. Ömer apie 1572 (arba apie 1582)Hasankale (prie Erzurumo) 1634 06 27 (arba 1635 01 27)Stambulas, turkų poetas. Rašė turkų ir persų kalbomis. Vienas žymiausių Osmanų imperijos turkų satyrinės ir panegirinės poezijos kūrėjų. Patikimų biografijos duomenų išlikę mažai. Manoma, kilęs iš kilmingos nuskurdusios šeimos, nuo 1603 (arba 1609) gyveno Stambule, buvo sultono vyriausiasis iždininkas Rumelijoje, vėliau gyveno sultono Murado IV (valdė 1623–40) rūmuose jo globojamas. Kai kuriuose šaltiniuose teigiama, kad šis sultonas, ilgainiui neapsikentęs poeto sarkazmo, nuteisė jį mirties bausme. Kita tyrinėtojų hipotezė, kad poetas buvo pasmaugtas, o jo kūnas nuskandintas jūroje. Poezijoje (kasidose, gazelėse) Nefi itin kandžiai (kartais – vulgariai ir šmeižikiškai) šaipėsi iš valdininkų, įtakingų dvariškių, išjuokė jų melą, gobšumą, veidmainystę, grubumą, nevalyvumą, garbės, įtakos ir galios siekį; sukūrė ir lyrinių, gamtos grožį aukštinančių eilėraščių. Nefi poezijoje yra arabų kalbos skolinių, šnekamosios kalbos elementų. Išleisti du jo divanai persų ir turkų (1836) kalbomis, satyrų rinkinys Likimo strėlės (turkų kalba, 1943).