neformalioji struktūra

neformalióji struktūrà, dėsningi individų ar grupių santykiai organizacijoje, kurie dažniausiai nėra paremti formaliomis taisyklėmis. Neformalioji struktūra formuojasi asmeninių santykių pagrindu. Gali apimti organizacijos narių elgseną, tarpusavio santykius ir santykius su vadovu, vertybes, asmeninius ir profesinius ryšius, bendrus interesus ir kita. Neformalioji struktūra egzistuoja kiekvienoje formaliojoje organizacijoje. Neformaliąja struktūra imta vadinti asmeninių ir socialinių santykių tinklas, kuris susiformuoja spontaniškai, žmonėms vienijantis tarpusavyje. Formaliosios ir neformaliosios struktūros pagrindinis skirtumas yra tas, kad formaliojoje struktūroje akcentuojama pareigos ir atsakomybė, o neformaliojoje – žmonės ir jų asmeniniai santykiai. Formaliojoje struktūroje formali jėga būdinga žmogaus užimamoms pareigoms, o neformaliojoje – neformali jėga būdinga asmenybei. Skiriama formalusis ir neformalusis (asmeninis) autoritetas. Formalųjį autoritetą asmeniui suteikia valdymo sistemos duoti valdžios įgaliojimai, o neformalųjį – patys žmonės. Vadovas, turintis ne tik formalųjį, bet ir neformalųjį autoritetą, darbo grupėje gali veikti itin našiai. Jungtinių Amerikos Valstijų sociologė M. P. Follett 20 amžiaus 3 dešimtmetyje tyrinėjo formalųjį autoritetą. Neformaliosios struktūros egzistavimas formaliosiose struktūrose gali teikti daug naudos, bet galimos ir papildomos problemos. Neformalioji struktūra yra naudinga, kai organizacijos veiklos kryptis sutampa su formaliosios struktūros veiklos kryptimi. Jei neformalūs santykiai sustiprina neformaliąją struktūrą, o ne priešinasi jai, darbo grupė yra darni, ji gali net užpildyti tam tikras vadovavimo spragas, padeda vadovui planuoti, kuria palankų darbo klimatą. Neformalioji struktūra gali garantuoti gerus asmeninius santykius darbo grupėje, padėti darbuotojams spręsti psichologines ir dalykines problemas. Jei neformaliosios struktūros ir formaliosios struktūros veiklos nuostatų kryptys nesutampa, gali kilti problemų. Neformalioji struktūra gali lemti formaliojo vadovo ignoravimą, kitų formaliosios struktūros narių atstūmimą, dalykinių santykių blogėjimą. Neformalioji struktūra gali siekti savo narių konformizmo, kelti problemas formaliosiose struktūrose. Neformaliosios struktūros privalumai: tenkina bendradarbių socialinius poreikius, teikia asmeninės tapatybės, priklausymo grupei, stabilumo ir saugumo pojūtį, kompensuoja santykių ir informacijos stoką, gerina komunikacijos procesus, didina bendradarbių sutelktumą. Neformaliosios struktūros trūkumai: skatina gandų atsiradimą organizacijoje, konformizmą, silpnina darbo motyvaciją ir pasitenkinimą juo, sudaro sąlygas formuotis nepageidautinoms nuostatoms, sunkina permainų įgyvendinimą, inicijuoja individų ir grupių konfliktus, organizacijų vadovai negeba kontroliuoti neformalių santykių.