Neftdė, senovės egiptiečių mitologijoje – gimimo ir mirties deivė. Viena iš Heliopolio eneados dievybių. Dievo Gebo ir dangaus deivės Nut jauniausia duktė, gimusi paskutinę metų dieną. Seto sesuo ir žmona, bet senovės egiptiečių religiniuose tekstuose labai mažai su juo susijusi (šiuose tekstuose jos esmė beveik neatskleista). Savarankiškos funkcijos neatlieka (manoma, sukurta kaip pora Setui), dažniausiai yra sesers deivės Izidės palydovė ir priešingybė, suteikianti Izidei, ko ji neturi. Plutarchas ją tapatina su bevaise žeme, priešingybė – vaisingumo simbolis – Izidė. Pagal kai kurias versijas, Neftidė yra Anubio motina – įsimylėjusi Seto brolį Ozyrį ir įgavusi Izidės pavidalą su juo susilaukė Anubio. Bijodama Seto rūstybės kūdikį paslėpė nendryne, bet Setas iš keršto brolį vis tiek nužudė. Anot mitų, su Izide dalyvauja Ozyrio misterijose ir visose maginėse laidojimo apeigose – aprauda nužudytą Ozyrį, ieško jo kūno, saugo jo mumiją stovėdama jos galvūgalyje. Su Izide prie rytų dangaus pasitinka mirusiuosius. Pagal kai kurias mitų versijas, Neftidė yra dievo Ra palydovė per jo kelionę požeminiais vandenimis.
Neftidė (fajansas, 664–332 prieš Kristų, Luvro muziejus)
Ikonografijoje vaizduojama kaip moteris su savo vardo (senovės egiptiečių kalba – namų ponia) hieroglifu ant galvos – namu su krepšiu. Neftidei priskiriama mirusiųjų saugojimo funkcija, todėl dažniausiai vaizduojama ant sarkofagų (su Izide, Neite ir Sarket) – stovinti mirusiojo galvūgalyje. Pagal Piramidžių tekstus, Neftidė vadinama maitinančia motina, o Izidė – gimdančia; amžinybės valtimi naktį plaukioja Neftidė, o dieną Izidė. Jos abi tapatinamos su sakalėmis, todėl dažnai vaizduojamos kaip sakalės arba kaip moterys ištiestais sakalo sparnais.
Vykstant sinkretizmo procesui dažnai tapatinta su Sešata.
Neftidės vardu pavadintas asteroidas nr. 287 (1889 atrado Jungtinių Amerikos Valstijų astronomas Christianas Heinrichas Friedrichas Petersas, 1813–90).