negaliójantys sándoriai, įstatymų reikalavimų neatitinkantys fizinių ar juridinių asmenų veiksmai, dėl savo neteisėtumo nesukeliantys tų teisinių padarinių, kurių siekė dalyviai, bet sukuriantys jų pareigą grąžinti tai, kas buvo įvykdyta. Tikslas – apsaugoti nukentėjusios sandorio šalies teisėtus interesus, garantuoti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Sandorių pripažinimas negaliojančiais – tai sankcija už sandorių sudarymą reglamentuojančių teisės normų ir sandorio turinio ar formos pažeidimą. Ji sukelia šalims tam tikrų teisinių padarinių. Sandorių negaliojimo padariniai gali būti įvairūs, pavyzdžiui, jei negaliojantis sandoris sudarytas, bet nė viena sandorio šalių jo neįvykdė, laikoma, kad sandoris nesudarytas ir jokių padarinių neatsiranda, o jei viena šalių arba abi šalys pradėjo negaliojantį sandorį vykdyti ar visiškai arba iš dalies įvykdė, gali būti taikoma restitucija (šalių grąžinimas į iki sandorio sudarymo buvusią padėtį), taip pat ir kiti teisiniai padariniai (pavyzdžiui, nuostolių atlyginimas). Negaliojantis sandoris gali būti niekinis (visiškai negaliojantis) ir nuginčijamas (sąlygiškai negaliojantis). Sandoris laikomas niekiniu, jei jis prieštarauja imperatyviajai normai, viešajai tvarkai ir dorovei, sudarytas nesilaikant formos reikalavimų, taip pat tariamas sandoris (tik dėl akių), turintis paslėptą šalių suderintą sąlygą, pagal kurią sandoris neturi jokių tikrų padarinių, apsimestinis sandoris, kuris sudaromas kitam sandoriui pridengti. Niekiniu sandoriu kėsinamasi į visuomenės svarbiausius interesus. Nors šalys niekinio sandorio sudarymą patvirtina parašais, bet teisinės reikšmės tai neturi. Niekinis sandoris savaime laikomas negaliojančiu (nuo jo sudarymo momento) nepriklausomai nuo jį sudariusių asmenų valios ir nuo teismo sprendimo dėl sandorio negaliojimo. Akivaizdžiai niekinio sandorio negaliojimo faktą teismas privalo konstatuoti savo iniciatyva (ex officio), be atskiro asmens reikalavimo. Sandoris laikomas nuginčijamu, jei jis sudarytas pažeidžiant juridinių asmenų teisnumą ar sudarytas neveiksnių asmenų. Nuginčijamas sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu pagal suinteresuoto asmens, nurodyto įstatyme, ieškinį. Teismas savo iniciatyva negali pripažinti tokio sandorio negaliojančiu. Nuginčijamas sandoris pažeidžia teisę, bet asmenys gali jo neginčyti ir savo vėlesniais veiksmais jį patvirtinti. Neginčijamas sandoris pažeidžia ne viešuosius interesus ar imperatyvias teisės normas, o tik tas teises, kuriomis naudojasi tam tikri asmenys, todėl tokio sandorio galiojimas priklauso nuo asmenų valios. Civilinės teisės doktrinoje pasitaiko nuomonių (labai kritikuojamų), kad negaliojantys sandoriai apskritai negali būti vadinami sandoriais, nes nesukelia tų teisinių padarinių, kurių siekė sandorio dalyviai.
Negaliojantys sandoriai buvo žinomi jau senovės Romos teisės sistemoje. Romos sutarčių teisė išskyrė kelias sutarčių galiojimo sąlygas, kurių nesant sudarytas susitarimas galėjo būti pripažįstamas negaliojančiu, todėl kiekvienoje sutartyje turėjo būti sutarties objektas, pagrindas, šalių valia ir jos išreiškimo būdas.
LIETUVOJE SSRS okupacijos metais negaliojančius sandorius reglamentavo 1964 LSSR civilinis kodeksas, bet pagrindines taisykles nustatė formuojama teismų praktika. Atkūrus nepriklausomybę 2001 įsigaliojęs Civilinis kodeksas negaliojantį sandorį apibrėžė plačiau ir jo praktinis taikymas tapo aiškesnis.
1289