negiñčijama ieškà, neteisminė skolos išieškojimo procedūra. Taikant neginčijamą iešką piniginės lėšos iš skolininko išieškomos nesikreipiant į ginčus nagrinėjančias institucijas (teismą, arbitražą ar kitą). Neginčijamos ieškos pagrindu gali būti tam tikrų subjektų (antstolių, mokesčių inspekcijos) sprendimas, taip pat šalių (dažniausiai banko ir kliento) rašytinis susitarimas. Neginčijama ieška dažniausiai vykdoma per banką, kuriame yra skolininko atsiskaitomoji sąskaita – bankas nurašo skolininko sąskaitoje esančią reikiamą lėšų sumą į kreditoriaus banko sąskaitą atitinkamame banke (inkaso pavedimas). Neginčijama ieška gali būti atliekama ir kitais būdais, pavyzdžiui, atitinkama institucija – kreditorius – duoda pavedimą skolininko darbdaviui išskaityti darbo užmokesčio lėšas į kreditoriaus sąskaitą. Neginčijama ieška taip pat naudojama išieškant skolas, atsiradusias iš skolininko pasirašytų ir neapmokėtų vekselių, pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą (šiuo atveju ginčus sprendžiančioje institucijoje byla taip pat nenagrinėjama, skola išieškoma atlikus tam tikrus įstatymo nustatytus veiksmus).
LIETUVOJE vykdydamos uždelstų įmokų surinkimą į valstybės biudžetą neginčijamą iešką gali taikyti, pavyzdžiui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija, taip pat privatūs asmenys, kuriems skolininkas yra suteikęs teisę vykdyti iš jo išieškojimą neginčijamos ieškos tvarka. Neginčijamos ieškos taikymo sąlygas ir tvarką reglamentuoja Mokesčių administravimo (2004), Valstybinio socialinio draudimo (1991, nauja redakcija 2005), Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių (1999) ir kiti įstatymai.
1289