nginiai apskritažiomẽniai (Petromyzontiformes), apskritažiomenių (Cephalaspidomorphi) klasės būrys. 3 šeimos: nėginės (Petromyzontidae), australinės nėgės (Geotriidae), trumpagalvės australinės nėgės (Mordaciidae), 11 genčių, daugiau kaip 30 rūšių. Paplitę Šiaurės ir Pietų pusrutulio vidutinių platumų klimato zonos vandenyse.
Kūnas plikas, gleivėtas, ungurio formos, 10–100 cm ilgio, iki 3 kg masės, su 1 arba 2 nugaros pelekais. Žiotys piltuviškos, jose daug raginių dantukų ir stūmoklio pavidalo liežuvis, kuriuo nėginiai apskritažiomeniai prisisiurbia prie aukos. Galvos šonuose dažniausiai po 7 žiaunines angas. Šnervė neporinė. Turi šviesai jautrų organą – trečiąją akį be lęšiuko. Griaučiai kremzliniai. Suaugusių nėginių apskritažiomenių kepenys nesijungia su žarnynu ir veikia kaip vidaus sekrecijos liauka. Praeiviai arba sėslūs gėlavandeniai gyvūnai. Neršia upėse ant žvyro ar žvirgždo. Prieš nerštą nesimaitina, po neršto žūna. Lervos (vingiliai) kelerius metus gyvena upėse, įsirausiusios į dumblą. Minta mikroorganizmais ir detritu. Kai kurių rūšių nėginių apskritažiomenių, pvz., upelinės nėgės (Lampetra planeri), lervos dauginasi nototenija. Dauguma suaugusių nėginių apskritažiomenių parazituoja – minta žuvų ir kitų gyvūnų audiniais, neparazituojančios minta detritu ir smulkiais mikroorganizmais.
upelinė nėgė
Daugelio nėginių apskritažiomenių kūno gleivės nuodingos, jos prieš vartojant maistui pašalinamos. Kai kurios rūšys verslo objektas.
Lietuvos vandenyse gyvena jūrinė nėgė (Petromyzon marinus), upinė nėgė (Lampetra fluviatilis) ir upelinė nėgė. Jūrinė nėgė nuo 1989 įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
a – jūrinė nėgė, b – upelinė nėgė
976
-nėgė; -apskritažiomeniai