Negyvóji jra (arab. al‑ Bahḥr al-Mayyit, al- Bahḥr al‑Lūt, hebr. Yam Ha-Melahḥ, al‑ Bahr al‑Lūt, Yam Ha-Melah), al‑ Lût, Ha-Melah, Mirtiẽs jra, nenutekamas druskingas ežeras Jordanijoje ir Izraelyje, al Ghoro tektoninėje įduboje. Plotas 1050 km2, ilgis 80 km, didžiausias plotis 18 km, didžiausias gylis 330 metrų.
Vandens paviršiaus altitudė 423 m (2015) žemiau vandenyno lygio (dėl įtekančio Jordano vandens nuolat didėjančio panaudojimo Negyvosios jūros vandens lygis žemėja apie 1 m per metus). Vakarinės ir rytinės pakrantės kalnuotos; pietvakariniame krante – Sedomo masyvas (santykinis aukštis apie 250 m), kuriame yra daug karstinių (druskinių) urvų (pvz., Malhamo urvas). Klimatas tropinis žemyninis, sausas ir karštas, dėl to išgaruoja daug jūros vandens. Į Negyvąją jūrą įteka Jordanas ir daug mažų periodinių upių (apie 1,3 km3 gėlo vandens per metus). Vandens druskingumas nuo 220 ‰ paviršiuje iki 330 ‰ gilumoje; vidutinis 270 ‰. Druskos: magnio chloridas, natrio chloridas, kalcio chloridas; yra kalio karbonato, bromo. Veisiasi tik bakterijos (Holobacterium halobium). Negyvosios jūros pietinis pakraštys (apie 15 km ilgio) – sekli (vidutiniškai 6 m gylio) lagūna, iš kurios garinimu gaunamos druskos (Sedomo chemijos gamykloms).
Negyvosio jūros pakrantė
Pakrantėse plėtojamas turizmas, veikia sanatorijos. Jūros vakariniu krantu eina Metulos ir Elato miestus jungiantis greitkelis; ilgiausias Izraelyje (ilgis 565 km) ir žemiausiai pasaulyje esantis greitkelis (393 m žemiau jūros lygio).
Istoriniais laikais Negyvosios jūros vandens lygis buvęs daug aukštesnis. Sparčiai ėmė kristi 20 a. pabaigoje, dėl laukų drėkinimo sumažėjus Jordano vandeningumui.