neįgalijų spòrtas, laikinos arba visiškos kūno ir proto negalios žmonių organizuota sportinė veikla. Neįgaliųjų sportas kaip gydomoji priemonė taikoma neįgaliųjų reabilitacijai. Būtina neįgaliųjų sporto sąlyga ir požymis – specialusis vadovavimas ir medicinos priežiūra.
Istorija
Varžybinis neįgaliųjų sportas atsirado 20 a. pradžioje kaip fizinio aktyvumo, resocializacijos priemonė I pasaulinio karo neįgaliesiems. 1948 Stoke Mandeville’yje (Didžioji Britanija) neurochirurgas L. Guttmanas surengė II pasaulinio karo veteranų, sėdinčių neįgaliųjų vežimėliuose, sporto varžybas. 1960 įvyko pirmosios paralimpinės žaidynės, kurių programą sudarė 6 sporto šakos vienintelėje vežimėlių kategorijoje. Vėliau pritaikyta daugiau olimpinių sporto šakų neįgaliesiems, dabar programoje jų yra 18, kai kurios specifinės (lenktynės vėžimėliais, svorių stūmimas atsigulus). Paralimpinės žaidynės vyksta kas 4 m. iš karto po olimpinių žaidynių. 1969 pradėtos rengti specialiosios olimpinės žaidynės sutrikusio intelekto žmonėms.
neįgaliųjų sportas. Italijos komanda olimpiniame kaimelyje prieš pirmąsias paralimpines žaidynes (Roma, 1960)
Neįgaliųjų sportas Lietuvoje
Lietuvoje 1928 Kaune įkūrus aklųjų mokyklą prasidėjo aklųjų fizinis lavinimas. Nuo 1944 susikūrė Lietuvos aklųjų draugija, kurioje buvo kultivuojama šaškės, šachmatai, sunkumų kilnojimas, lengvoji atletika. Nuo 1966 pradėtos rengti kompleksinės aklųjų spartakiados, jų programoje, be minėtų sporto šakų, dar buvo plaukimo, vėliau aklųjų ritinio, dviračių tandemų, aklųjų riedulio, nuo 1991 dziudo varžybos. Vyko šių sporto šakų Lietuvos aklųjų ir silpnaregių pirmenybės, čempionatai. Aklieji dalyvavo ir šaškių, šachmatų, lengvosios atletikos, sambo, dziudo, sunkiosios atletikos Lietuvos čempionatuose. Aklieji ir silpnaregiai sportininkai nuo 1977 dalyvauja Europos, nuo 1986 pasaulio čempionatuose. 1984 prasidėjo žmonių, turinčių judėjimo negalią, organizuotas sporto sąjūdis. 1986 Alantoje įvyko Pabaltijo respublikų, 1988 – pirmosios SSRS neįgaliųjų žaidynės. 1988 Almatoje surengtas SSRS sėdimojo (neįgaliųjų) tinklinio čempionatas, kurį laimėjo Lietuvos moterų komanda. Kurtieji sportininkai 1989 dalyvavo pasaulio kurčiųjų žaidynėse, O. Pečiulienė laimėjo 3 sidabro ir 1 bronzos medalį, Lietuvos rinktinė tapo Europos čempione.
Nuo 1988 Lietuvos sportininkai dalyvauja paralimpinėse žaidynėse (1988 su SSRS komanda). 1990 įsteigtas Lietuvos paralimpinis komitetas, įkurta Lietuvos neįgaliųjų sporto federacija, 1992 priimta į Tarptautinę cerebrinio paralyžiaus ir rekreacijos asociaciją (Cerebral palsy international sports and recreation association, CPISRA), 1996 į Tarptautinę vežimėlių krepšinio federaciją, 1998 į pasaulinę neįgaliųjų tinklinio organizaciją, 2004 į Tarptautinę vežimėlių ir amputantų sporto federaciją. 1990 įkurta Lietuvos aklųjų sporto federacija, 1991 priimta į Tarptautinę aklųjų sporto asociaciją (International blind sports association, IBSA), 1992 į Tarptautinę aklųjų ir silpnaregių šachmatų asociaciją. 1991 įsteigta Lietuvos kurčiųjų sporto federacija, 1991 priimta į Tarptautinį kurčiųjų sporto komitetą (International committee of sports for the deaf, CISS), į Tarptautinę kurčiųjų šachmatų asociaciją, 2002 į Tarptautinę kurčiųjų krepšinio federaciją.
neįgaliųjų sportas. Lengvoji atletika
1991 Kaune pradėtas žaisti vežimėlių krepšinis, 1995 surengtas Lietuvos vyrų vežimėlių krepšinio čempionatas (žaidė 2 Kauno ir 1 Vilniaus komanda). Nuo 1999 Lietuvos vyrų vežimėlių krepšinio rinktinė dalyvauja Europos čempionatuose, 2007 tapo vicečempione. 1989 įkurtas Lietuvos specialiosios olimpiados komitetas, 1992 priimtas į Tarptautinį specialiosios olimpiados komitetą (Special olympics international, SOI). 1991 pirmą kartą Minneapolyje (Jungtinės Amerikos Valstijos) 12 sutrikusio intelekto sportininkų dalyvavo specialiosiose olimpinėse žaidynėse 15 sporto šakų (lengvosios atletikos, plaukimo, krepšinio dviračių ir kitų) varžybose. Specialiosiose olimpinėse žiemos žaidynėse (1993–2005) Lietuvos sportininkai pelnė 13 aukso, 8 sidabro ir 4 bronzos medalius, vasaros (1995–2003) – 13 aukso, 10 sidabro, 7 bronzos medalius.
neįgaliųjų sportas. Aklųjų riedulys
Paralimpinėse žaidynėse Lietuvos sportininkai 1988 iškovojo 2 aukso, 1 sidabro ir 1 bronzos, 1992 – 4 sidabro, 3 bronzos medalius, 1996 – 3 aukso, 2 sidabro, 6 bronzos medalius, 2000 – 2 sidabro, 1 bronzos medalį, 2004 – 1 aukso, 1 sidabro, 5 bronzos medalius, 2008 – 2 sidabro medalius. Lietuvos vyrų kurčiųjų krepšinio rinktinė 1992 ir 2008 tapo Europos ir 2007 pasaulio čempione, moterų rinktinė 2008 Europos vicečempione, kurčiųjų olimpinėse žaidynėse vyrų krepšinio rinktinė 1997 iškovojo antrą, 2001 ir 2005 – trečią, moterų rinktinė – trečią vietas. Aklųjų riedulio vyrų rinktinė 2006 tapo pasaulio, 2007 Europos čempione, pasaulio čempionate 1998 užėmė trečią, 2002 – antrą, Europos čempionate 2001 – antrą vietas, 2000 ir 2008 paralimpinėse žaidynėse iškovojo sidabro medalius.
Žymesnieji neįgaliųjų sportininkai: E. Biknevičius, A. Juchna, S. Leonavičius, A. Montvydas, G. Pavliukanecas, Ž. Šimkus, M. Zibolis (aklųjų riedulys), K. Dovidaitytė (badmintonas), A. Buivydas, R. Noreikis, A. Svarys (dviračių sportas), K. Bartkėnas, L. Balsys, M. Baumgartė, V. Girnius, A. Grigaliūnienė, A. Gvazdauskis, S. Leonavičius, D. Linkevičiūtė-Šmidek, S. Markevičienė (Kriaučiūnienė), A. Tatulis, R. Urbonas, M. Bilius (lengvoji atletika), J. Stoškus (dziudo), T. Kuzminskis (orientavimosi sportas), K. Skučas (plaukimas), D. Archipovas, J. Burakovas (sunkioji atletika), S. Ingaunytė (šaškės).
2018 Lietuvoje neįgaliųjų sportą kultivavo 2449 sportininkai, dirbo 59 treneriai.