Neįgalijų téisių konveñcija (angl. Convention on the Rights of Persons with Disabilities), Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 2006 12 13 Niujorke priimtas tarptautinės teisės dokumentas, įpareigojantis valstybes užtikrinti neįgaliųjų teises ir laisves. Tekstas priimtas anglų, arabų, ispanų, kinų, prancūzų ir rusų kalbomis, Konvenciją sudaro 50 straipsnių. Įsigaliojo 2008 05 03 (kartu įsigaliojo ir Konvencijos fakultatyvinis protokolas), kai prie Konvencijos prisijungė 20 valstybių. 2022 pradžioje prie Konvencijos buvo prisijungusios 184 valstybės. Konvencija siekiama skatinti, apsaugoti ir užtikrinti neįgaliųjų visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, t. p. skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui. Konvencijoje nustatyta, kad neįgaliaisiais laikomi visi asmenys, turintys ilgalaikių fizinių, psichikos, intelekto ar jutimo sutrikimų, kurie sąveikaudami su įvairiomis kliūtimis gali trukdyti šiems asmenims visapusiškai ir veiksmingai dalyvauti visuomenėje lygiai su kitais asmenimis. Konvencija nesukuria naujų teisių, tik aiškiai išdėsto, kokie reikalavimai taikomi, kad neįgalieji galėtų naudotis savo teisėmis oriai ir be diskriminacijos.
apie įvairią (judėjimo, psichinę, klausos, regos) negalią turinčius asmenis informuojantys ženklai
Valstybių įsipareigojimai pagal Konvenciją
Niujorke vykstančioje 10-ojoje Neįgaliųjų teisių konvencijos šalių konferencijos sesijoje dalyvauja vokiečių teisininkė Theresia Degener, gimusi su galūnių defektais dėl talidomido (raminanamasis, pykinimą slopinantis preparatas, sukurtas Vokietijos Federacinėje Respublikoje) vartojimo nėštumo I trimestrą (2017 06)
Valstybės įsipareigoja priimti Konvencijos įgyvendinimui skirtus, panaikinti ar pakeisti neįgaliuosius diskriminuojančius įstatymus, įtvirtinti Konvencijos laikymąsi valstybių valdžios institucijose, kitose įstaigose, užtikrinti neįgaliųjų teisių apsaugą ir į ją atsižvelgti visuose valstybės lygmenyse (politikoje, politinėse programose). Numatyta valstybių pareiga stebėti, kad asmenys ar privačios įmonės nediskriminuotų asmenų dėl negalios, remti asmenis ir įmones, kuriančius bei gaminančius visiems prieinamus daiktus, teikiančius visiems tinkančias paslaugas, užtikrinti neįgaliesiems prieinamumą prie informacijos apie jų gyvenimą ir darbą galinčius palengvinti daiktus bei paslaugas. Neįgalieji ir neįgaliuosius mokantys, jiems padedantys, su jais dirbantys asmenys turi būti supažindinti su šia Konvencija. Priimdamos sprendimus dėl neįgaliųjų valstybės turi glaudžiai bendradarbiauti su neįgaliaisiais (t. p. ir neįgaliais vaikais) ir į Konvencijos įgyvendinimo procesus aktyviai įtraukti per jiems atstovaujančias organizacijas.
Ryšys su kitomis tarptautinėmis sutartimis
Neįgaliųjų teisių konvencija glaudžiai susijusi su kitomis Jungtinių Tautų konvencijomis, pvz., su Moterų diskriminacijos panaikinimo konvencija, Vaiko teisių konvencija.
Konvencijoje atskirai minimi neįgalūs vaikai, neįgalios moterys ir mergaitės bei įvairios diskriminacijos formos. Pabrėžiama visuomenės švietimo kovojant su stereotipais, prietarais ir ydinga praktika, susijusia su neįgaliaisiais, įskaitant dėl lyties ir amžiaus, svarba. Konvencijoje nustatyta, kad, siekiant užkirsti smurtą ir taikyti atsakomybę už jį, valstybės priimamuose teisės aktuose ir nustatomose politikos strategijose ypatingas dėmesys turi būti skiriamas moterims bei vaikams.
Neįgaliųjų teisių komitetas
Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komitetas (sudaro 18 ekspertų, renkamų 4 m. kadencijai, pusė jų renkami kas 2 m.) prižiūri, kaip laikomasi Konvencijos nuostatų, svarsto valstybių kas 4 m. teikiamas ataskaitas ir priima rekomendacijas dėl geresnio Konvencijos įgyvendinimo.
Pagal Konvencijos fakultatyvinį protokolą Neįgaliųjų teisių komitetas gali svarstyti individualius pranešimus dėl Neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatų pažeidimų.
Neįgaliųjų teisių konvencija Lietuvoje
Lietuva ratifikavo Neįgaliųjų teisių konvenciją 2010 05 27 (įsigaliojo 2010 09 17, kartu įsigaliojo ir Fakultatyvinis konvencijos protokolas). Ratifikuodama šią Konvenciją Lietuva išlygų nedarė ir įsipareigojo ją įgyvendinti be išimčių.
Nuo 2014 Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto nariu yra išrinktas J. Ruškus (2018 perrinktas antrai kadencijai, nuo 2018 komiteto vicepirmininkas).
-Neįgaliųjų konvencija
3242