neįgalùsis, asmuo, turintis fizinių arba (ir) psichinių sutrikimų ir negalintis gyventi įprasto, normalaus savo amžiaus, lyties, socialinio ir kultūrinio aplinkos žmonių gyvenimo. Tarptautinės darbo organizacijos 1983 konvencija Dėl profesinės reabilitacijos ir užimtumo (Lietuva ratifikavo 1996) nustato, kad kiekviena organizacijos narė neįgaliajam turi sudaryti galimybę gauti, išsaugoti tinkamą darbą, daryti profesinę karjerą, t. p. siekti tokio žmogaus socialinės integracijos.
neįgalumo simboliai
Europos Tarybos 1996 pataisyta Europos socialinė chartija (Lietuva ratifikavo 2001) nustato neįgaliojo teisę į savarankiškumą, socialinę integraciją ir dalyvavimą visuomeniniame gyvenime, būtinybę imtis reikiamų priemonių siekiant užtikrinti neįgaliojo konsultavimą, mokymą ir profesinį rengimą, įsidarbinimą ir aprūpinimą darbu neįgaliajam įprastoje darbo aplinkoje arba pritaikyti darbo sąlygas prie neįgaliojo poreikių. Jungtinių Tautų 2006 Neįgaliųjų teisių konvencijoje (Lietuva prisijungė 2007) nustatyta valstybių pareiga priimti įstatymus, reglamentuojančius neįgaliųjų teisių įgyvendinimą, ir panaikinti visa, kas susiję su neįgaliųjų diskriminacija. Miesto, kaimo vietovėse neįgalieji privalo turėti lygias galimybes gauti produktyvų ir gerai mokamą darbą. Asmens materialinės gerovės pagrindinė garantija – jo teisė dirbti ir gauti uždirbtą atlyginimą, papildomos garantijos – piniginė, socialinė parama, kompensuojanti dėl negalios ar darbingumo netekimo prarastas pajamas. Visuomenė privalo garantuoti, kad neįgalieji turėtų pakankamą socialinę paramą ir apsaugą, net ir tuo atveju, jei jų neįgalumas riboja mokamo darbo galimybę.
Neįgalieji turi turėti lygias galimybes ir naudotis visais visuomenės ištekliais, technologijomis, sveikatos priežiūros ir socialinio aprūpinimo paslaugomis, šviestis, dalyvauti kultūros, sporto ir laisvalaikio renginiuose. Bažnyčios ir religijos susirinkimai turi būti prieinami, kad neįgalieji galėtų laisvai praktikuoti savo religiją. Būtina sąlyga atkurti neįgalaus žmogaus fizinį, dvasinį ir ekonominį savarankiškumą – fizinės aplinkos pritaikymas. Fizinė aplinka skirstoma į viešąją (visuomenės lankymo ir paslaugų objektų infrastruktūra, darbo aplinka, transportas) ir būsto (gyvenamieji namai, butai ir jų aplinka). Jungtinių Tautų duomenimis, pasaulyje neįgalieji sudaro apie 10 % visų gyventojų.
Neįgalusis Lietuvoje
Pagal Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymą (1991, nauja redakcija 2005) neįgaliuoju laikomas asmuo, kuriam nustatyta tvarka pripažintas neįgalumo lygis arba mažesnis nei 55 % darbingumo lygis ir (ar) nustatyta specialių poreikių tenkinimo reikmė. Įstatymu siekiama garantuoti neįgaliųjų lygias teises ir galimybes visuomenėje, nustatyti neįgaliųjų socialinės integracijos principus, apibrėžti neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymą, profesinės reabilitacijos paslaugas, specialių poreikių nustatymo ir tenkinimo principus. Siekiant fizinę aplinką pritaikyti neįgaliųjų specialiems poreikiams Aplinkos ministerija rengia normatyvinius techninius dokumentus, prižiūri jų įgyvendinimą. Už objektų pritaikymą neįgaliųjų specialiems poreikiams atsako savivaldybių institucijos ir viešosios paskirties pastatų, būsto ir jo aplinkos, viešojo transporto objektų, skirtų keleiviams aptarnauti, ir jų infrastruktūros savininkai ir naudotojai. Siekiant neįgaliesiems pritaikyti informacinę aplinką, vykdomos įvairios programos – subtitruojamos pavienės laidos, iš dalies pritaikomos mokyklų programos ir vadovėliai, nevyriausybinės organizacijos stengiasi teikti kompensacinę techniką, skirtą informacijos prieinamumui pagerinti, steigiami gestų kalbos vertėjų centrai, regos negalią turintiems asmenims leidžiama literatūra Braille’io raštu, įgarsinamos knygos, veikia valstybės išlaikoma Lietuvos aklųjų biblioteka. Skatinant neįgaliųjų užimtumą neįgaliesiems pirmumo teise teikiamos visos teritorinės darbo biržos paslaugos, mokamos bedarbio pašalpos, organizuojamas darbo rinkos profesinis mokymas, Užimtumo fondo remiami darbai. Darbdaviams nustatytos privalomos įdarbinimo ar darbo vietų steigimo kvotos, iš Užimtumo fondo kompensuojamos tokių darbo vietų steigimo (pritaikymo) išlaidos. Neįgalių žmonių organizacijų įmonėms teikiamos papildomos lengvatos (įmonės atleidžiamos nuo kilnojamojo turto mokesčio, taikomos juridinių asmenų pelno mokesčio, pridėtinės vertės mokesčio ir kitos lengvatos). Neįgaliesiems taikomos žemės, verslo liudijimo mokesčių, valstybinių rinkliavų lengvatos, neįgaliųjų vairuojami automobiliai turi teisę vykti per pasienio kontrolės punktus be eilės, t. p. taikomos lengvatos medicinos reabilitacijai, įsigyjant vaistų, važiavimo bilietų, gaunant antrinę teisinę pagalbą ir kita, mokamos išmokos ir pensijos.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2022 pabaigoje registruota apie 223 000 asmenų su negalia. Pensinio amžiaus neįgaliųjų, kuriems nustatyta specialių poreikių tenkinimo reikmė, buvo 60 000, darbingo amžiaus – 146 700, neįgalių vaikų – 16 000. Dažniausiai darbingo amžiaus asmenys pripažįstami neįgaliais dėl piktybinių navikų, kraujotakos sistemos, jungiamojo audinio ir skeleto bei raumenų sistemos ligų, vaikai – dėl nervų sistemos ir jutimo organų ligų. Sunkiausią negalią dažniausiai lemia navikai, kraujotakos sistemos ligos ir psichikos bei elgesio sutrikimai. Neįgaliuosius vienija Lietuvos žmonių su negalia sąjunga (įkurta 1995).