neigimas

neigmas, vienas anksčiausiai susiformuojančių gynybos mechanizmų – būdas išgyventi nemalonumus atsisakant priimti faktą, baimę sukeliančių stimulų (asmenų, objektų, skausmingų, nemalonių minčių, norų ir įvykių) ignoravimas. Neigdamas žmogus elgiasi taip, lyg nebūtų baimės šaltinio arba jis būtų netikras. Žmogus tarsi nenori pastebėti to, kas gali kelti baimę, nerimą, kaltės jausmą. Neigimas dažniausiai yra žalingas asmenybei (pavyzdžiui, alkoholikas teigia, kad nekyla jokių problemų dėl alkoholio). Kartais neigdamas žmogus lengviau sulaiko savo neigiamas emocijas, kylančias patekus į sunkią padėtį. Neigiant pavojų gyvybei (pavyzdžiui, katastrofų, karo metu) atliekami žygdarbiai. Neigimas labiausiai būdingas vaikams. Juo naudojasi ir suaugusieji, dėl to kartais sutrinka jų elgesys. Tokie asmenys nuolatos neigia svarbius savo patirties ir aplinkos aspektus. Kai žmogus atmeta, neigia mintis apie tikrą ir neišvengiamą pavojų, jis neieško sprendimo, praranda galimybę adekvačiai elgtis. Neigimas būdingas psichozinėms ir ribinėms asmenybėms, kurios neturi brandžių gynybos mechanizmų. Pagrindinė psichopatologija, kurios metu pasireiškia neigimas, – manija. Maniakinės būsenos žmogus neigia savo fiziologinius poreikius (poilsio, miego, valgymo), finansinius sunkumus, savo silpnybes ir mirtingumą. Jei tokia gynyba vyrauja visą gyvenimą, asmenybė vadinama hipomaniakine. Tokie žmonės aplinkiniams gali pasirodyti žavūs, visada energingi, veiklūs, iškalbingi, užkrečiantys kitus, bet artimieji dažniausiai mato kitą – sunkią ir depresišką – asmenybės pusę. Ciklotimijos (psichikos sutrikimas, maniakinės ir depresinės psichozės forma – sergančiojo nuotaika dažnai kaitaliojasi be aiškios priežasties) atveju po ilgalaikio neigimo (hipomanijos) periodiškai pasireiškia subdepresija (išsekimas). Neigimas gydomas psichoterapija, taikomos vadinamosios Dvylikos žingsnių programos (paplitusios gydant nuo įvairių priklausomybių).

Neigimo terminą pirmą kartą knygoje Gynybos neuropsichozės (Die Abwehr-Neuropsychosen 1894) pavartojo ir moksliškai kaip psichikos reiškinį pagrindė austrų psichologas ir psichoanalitikas S. Freudas.