neiševiniai valstiẽčiai, 15–16 a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstiečiai, neturėję teisės pasitraukti nuo žemvaldžio dvarininko.
Privačioje (ponų, didikų, bajorų) žemėvaldoje 15 a. pirmoje pusėje jais pirmiausia tapo veldamai. Plintant palivarkams didžiojo kunigaikščio dvarų valstiečių kiemams buvo nustatoma valkas – baudžiavos prievolių visuma: iš pradžių nuo tarnybos, 16 a. pirmoje pusėje – nuo žagrės, nuo 16 a. vidurio – nuo valako. Iš pradžių (dar ir 16 a. pirmoje pusėje) pavieniai asmenys iš tokio ūkio galėjo išeiti į kito feodalo valdą. Per Valakų reformą (16 a. vidurys) teisę išeiti visiškai prarado ir pavieniai kiemo nariai.
Valstybės mastu neišeivystę teisiškai pirmą kartą įformino 1447 Kazimiero privilegija. Ji uždraudė didžiojo kunigaikščio dvarų laikytojams priimti ponų, didikų ir bajorų, o pastariesiems – didžiojo kunigaikščio valstiečius.
683