nekrobakteriòzė (gr. nekros – lavonas, mirusysis + bakteriozė), gyvūnų infekcinė liga, pasireiškianti audinių ir organų nekroze. Sukėlėjas – toksinus (leukotoksiną, endotoksiną, hemagliutininą ir kitus) gaminanti anaerobinė gramneigiama bakterija Fusobacterium necrophorum. Jos randama atrajojančiųjų ir visaėdžių virškinamojo trakto ir dauginimosi sistemos normalios mikrofloros sudėtyje, būna 2 biotipų (A ir B). A biotipo bakterijos labiau kenkia atrajojantiesiems. Susidarius palankioms sąlygoms, nusilpus organizmo imuninei sistemai bakterija pradeda daugintis ir sukelia ligą. Iš didžiojo prieskrandžio bakterija keliauja į kepenis ir lemia pūlinių susidarymą, nagų nekrozę. Veršeliams dažniausiai būna snukio ir gerklų gleivinės nekrozinis uždegimas. Gyvuliai serga nekroziniu laringitu, stomatitu, rinitu, bakterija gali sukelti nagų puvinį ir pūlinius, makšties, gimdos ir kepenų nekrozę. Kiaulės, arkliai, paukščiai ir triušiai nekrobakterioze serga rečiau.
1345