nekroflija (gr. nekros – lavonas, mirusysis + philia – meilė, draugiškumas), nekromãnija (gr. nekros – lavonas, mirusysis +manija), lytinis iškrypimas (perversija), kuriam būdingas lytinis potraukis prie lavonų. Nekrofilija yra reta fetišizmo atmaina; šiuo atveju fetišas – lavonas. Nekrofilai lytiškai susijaudina pamatę lavoną, aistrą tenkina su jais atlikdami lytinius veiksmus, išniekindami palaidotus palaikus. Viena iš nekrofilijos priežasčių yra emocinių ryšių nebuvimas su kitu asmeniu, lytinių veiksmų laisvė, kuri ne visada įmanoma su gyvu partneriu. Nekrofilija daugiausia atsiranda dėl psichikos ligų. Nekrofilai, norėdami patenkinti potraukį, dažnai išniekina kapus, įsibrauna į lavonines. Nekrofilija labiau būdinga vyrams (90 % nekrofilų yra vyrai). Nekrofilas gali būti heteroseksualus, homoseksualus ir biseksualus. Jungtinių Amerikos Valstijų psichologas ir filosofas E. Frommas knygoje Žmogaus destruktyvumo anatomija (Anatomie der menschlichen Destruktivität 1974, lietuvių kalba 2008) teigė, kad nekrofilija pasireiškia asmenims, kurie nepatyrė švelnios šeiminės aplinkos, niekuo nesidomi, neturi siekių ir gyvenimo tikslo, t. p. pakrikus socialinei realybei. Jungtinių Amerikos Valstijų psichiatrai J. P. Rosmanas ir Ph. J. Resnickas straipsnyje Seksualinis potraukis prie lavonų (Sexual Attraction to Corpses 1989) išskyrė nekrofilijos tipus: nekrofilinė žmogžudystė (žudoma dėl lavono), įprastoji nekrofilija (su lavonais lytiškai pasitenkinama) ir nekrofilinės fantazijos (reiškiasi liguistomis lytinėmis fantazijomis ir masturbacija). Nekrofilija su sadizmo elementais vadinama nekrosadizmu (lytinis iškrypimas – lytinio pasitenkinimo jausmas, kai partneris užmušamas). Nekrofilijai artima yra somnofilija (lot. somnus– miegas) – siekimas lytiškai santykiauti su miegančiais, apalpusiais ir komos ištiktais žmonėmis.
Jau senovės graikų istorikas Herodotas veikale Istorija aprašė šį reiškinį senovės Egipte (balzamuotojai lytiškai santykiavo su gražių moterų lavonais). Nekrofilijos terminą pirmasis pavartojo vokiečių neurologas ir psichiatras R. von Krafftas‑Ebingas (1840–1902) knygoje Seksualinė psichopatija (Psychopathia Sexualis 1886).