nektãras (gr. nektar), augalų, priklausančių magnolijūnų skyriui, liaukų gaminamas ir išskiriamas skystis. Būna saldus bespalvis, gelsvas, rusvas, rečiau kitų spalvų.
kopūstinis baltukas renka nektarą
Svarbiausios nektaro sudedamosios dalys yra vanduo (10–70 %), fruktozė, gliukozė ir sacharozė (30–90 %). Jų proporcijos labai nepastovios, priklauso nuo augalų rūšies ir aplinkos sąlygų. Į nektaro sudėtį taip pat įeina eteriniai aliejai, kvapieji junginiai, miner. druskos, organinės rūgštys, vitaminai, pasitaiko alkaloidų, glikozidų ir kitų medžiagų. Nektarą augalai išskiria žiedus apdulkinantiems gyvūnams privilioti. Prie tam tikrų apdulkintojų (pvz., vabzdžių, paukščių, šikšnosparnių) prisitaikiusių augalų nektaro sudėtis, ypač kvapiųjų medžiagų, labai nevienoda. Kai kurių augalų, pvz., kaliforninio kaštono (Aesculus californica), nektare aptinkama nuodingųjų medžiagų, veikiančių nervų sistemą. Viena nektarinė išskiria nuo kelių miligramų iki kelių gramų nektaro. Augalai, kurių žiedai išskiria daug nektaro, vadinami nektaringaisiais augalais. Išskiriamo nektaro kiekis priklauso nuo augalų rūšies.
Lietuvoje paprastųjų aviečių sąžalynas, užimantis 1 ha, per žydėjimo laikotarpį išskiria 900–1400 kg, paprastųjų čiobrelių – apie 400 kg, siauralapių gauromečių – apie 300 kg nektaro.
nektaras iš kamelijos žiedo
nektaro lašeliai ant laukinės vyšnios lapkočio
849