nektãrinė, žiedinių augalų išorinės sekrecijos liauka, gaminanti ir išskirianti nektarą. Dažniausiai yra daugialąstė, skridinio pavidalo, susiliejus kelioms tampa sudėtingos formos. Nektarinės ląstelės didelės, jose gausu citoplazmos ir atsarginių medžiagų (krakmolo, cukraus).
Pagal vietą, kurioje yra nektarinės, skirstomos į žiedų nektarinės ir vegetatyvinių dalių nektarinės. Žiedų nektarinės paprastai išsidėsčiusios žiedsosčio paviršiuje, rečiau ant kitų žiedo dalių ar iškilusios ant specialių kotelių. Vegetatyvinių dalių nektarinės dažnai būna ant lapkočio, lapo vidurinės gyslos, lapalakščio krašto, prielapių, pažiedžių, kartais ant ūglių, areolėse (kaktusų). Lapų nektarinės būdingos kai kuriems dedešvinių, erškėtinių, gluosninių, spriginių ir kitų šeimų augalams. Žieduose esančios nektarinės skirtos privilioti gyvūnus (vabzdžius, paukščius, šikšnosparnius), kurie išnešioja žiedadulkes ir apdulkina žiedus. Ant vegetatyvinių augalų dalių (pvz., pasiflorų, plaušenių, slyvų) esančios nektarinės dažniausia vilioja plėšrius vabzdžius (pvz., skruzdėles), kurie renka nektarą ir augalą apsaugo nuo augalėdžių vabzdžių. Vabzdžiaėdžiai augalai (pvz., saracėnijos), turintys nektarines ant lapų, nektaru vilioja vabzdžius.
bitinės sprigės prielapių nektarinės
849