nelegalùs dárbas, bet kokio pobūdžio (komercinė, ūkinė, finansinė, profesinė) mokama ir nedraudžiama, bet įstatymo nustatyta tvarka neįteisinta veikla. Nelegaliu darbu siekiama nuslėpti mokesčius. Europos Sąjungoje skiriamos nelegaliam darbui būdingos grupės: įmonės, kurios sistemingai atlieka organizuotą nelegalų darbą, dažniausiai derindamos jį su oficialia veikla, darbuotojams visą ar dalį užmokesčio moka nelegaliai (vadinamuosiuose vokeliuose), darbuotojai, kurie dirba 2 ar daugiau darbų, iš kurių vienas yra neoficialus, bedarbiai, kurie dėl įvairių priežasčių priversti dirbti nelegaliai, blogomis sąlygomis ir už mažą užmokestį. Nelegalus darbas nėra toleruojamas nė vienoje šalyje. Veikla nelaikoma nelegaliu darbu, jei atliekamomis paslaugomis nesiekiama gauti pelno ir jos suteikiamos šeimos nariams ar artimiems giminaičiams kaip geranoriška pagalba arba už nedidelį užmokestį. Bendrus nelegalaus darbo požymius reglamentuoja daugelio Europos Sąjungos valstybių įstatymai. Pavyzdžiui, Vokietijoje nelegalus darbas vadinamas juoduoju darbu (Schwarzarbeit), jam būdinga neteisėta verslo ir nelegalaus darbo veikla, pasireiškianti darbdavio privalomojo draudimo mokesčių, darbuotojų pelno mokesčio nemokėjimu, nepranešimu apie dirbančius asmenis socialinio draudimo ir kitoms institucijoms, vengimu specialiame registre registruoti vykdomą koncesinį verslą arba amatus. Vokietijoje priimti kovos su nelegalia darbine veikla specialūs įstatymai nustato pažeidėjams maksimalią administracinę baudą iki 300 000 eurų, už nelegaliai gyvenančius ir diskriminuojamus užsienio piliečius – darbdaviui laisvės atėmimą iki 5 metų, Austrijoje už organizuotą nelegalų darbą nustatytas laisvės atėmimas iki 2 metų.
LIETUVOJE nelegalus darbas dažniausiai vykdomas neįsteigus įmonės, neišpirkus tam tikrai veiklai būtino patento, dalį darbo užmokesčio mokant vadinamuosiuose vokeliuose, nesudarant darbo sutarčių su legaliose įmonėse dirbančiais asmenimis, verčiant darbuotojus dirbti ilgiau nei oficialiai sulygta darbo sutartyje. Užimtumo įstatyme (2016, įsigaliojo 2017) nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos darbuotojo pavaldžiai darbdaviui ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbinės funkcijos, kai nesudaryta darbo sutartis raštu arba nepranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną valandą iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą arba dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (trečiosios šalies pilietis), įdarbintas nesilaikant nustatytos įdarbinimo tvarkos. Nelegalaus darbo kontrolę vykdo Valstybinė darbo inspekcija, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, Valstybinė mokesčių inspekcija, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba ir Policijos departamentas. Darbdaviai ir jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą atsako administracine tvarka. Nelegalų darbą dirbę ar dirbantys asmenys nebaudžiami. Nelegaliu darbu nelaikoma pagalbos (talkos) ir savanoriški darbai, organizuojami Vyriausybės nustatyta tvarka. Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, 2016 Lietuvoje nustatyta neteisėtai dirbę 1 129 fiziniai asmenys (iš jų – 28 asmenys iki 18 metų, 58 užsieniečiai). Daugiausia neteisėtai dirbusių asmenų nustatyta statybos sektoriuje (575 asmenys).
536