nematerialùs kultros pāveldas yra ilgainiui nusistovėjusi veikla, vaizdai, išraiškos formos, žinios, įgūdžiai, su jais susijusios priemonės, objektai, žmogaus veiklos produktai ir su jais susijusios kultūros erdvės – tai, ką bendruomenės, grupės ar pavieniai žmonės pripažįsta savo kultūros paveldo dalimi.
2003 priimta (įsigaliojo 2006) Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvencija (Lietuva ratifikavo 2004). Ji pakeitė 1997–2005 UNESCO iniciatyvą – žmonijos žodinio ir nematerialaus paveldo šedevrų skelbimą. Yra sudaromi Reprezentatyvusis nematerialaus žmonijos kultūros paveldo ir Nematerialaus žmonijos kultūros paveldo, kuriam reikalinga neatidėliotina apsauga, sąrašai.
Į Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą yra įtrauktos 508 vertybės iš 122 valstybių (2022). Iš Lietuvai gretimų valstybių įtraukta: Kihnu kultūrinė vietovė (Estija, 2008), setų leelo polifoninė dainavimo tradicija (Estija, 2009), dūminės pirties tradicija Võromoje (Estija, 2014), šopkos tradicija Krokuvoje (Lenkija, 2018), jakutų herojinis epas Oloncho, Semeiskių kultūrinė vietovė ir žodinė tradicija (Rusija, abu 2001).
1897