Nemėjos žaidynės
Nemjos žaidỹnės, senovės graikų sportinės ir muzikinės varžybos Dzeuso garbei. Buvo ketvirtos pagal svarbą panhelėninės (visų graikų) žaidynės.
Pagal graikų tradiciją, pirmosios Nemėjos žaidynės surengtos apie 987 prieš Kristų. Vykdavo atletų varžybos, raitelių ir vadeliotojų lenktynės, muzikos konkursai. Žaidynės vykdavo Dzeuso giraitėje Nemėjoje (derlingas slėnis Peloponese, Argolidės šiaurės vakaruose, tarp Kleonų ir Flijunto), kiekvienos olimpiados antraisiais ir ketvirtaisiais metais. Iš pradžių organizuotos Kleonų, vėliau – Argo. Nugalėtojai būdavo vainikuojami salierų (arba alyvmedžių) lapų vainikais.Pasak mitų, Nemėjos žaidynes įsteigė Argo karalius Adrastas, vienas mitologinio Septyneto prieš Tebus žygio dalyvių, arba Heraklis, atlikęs vieną savo žygdarbių – netoli Nemėjos nužudęs Nemėjos liūtą (Treto kalne buvo urvas, vadinamas Nemėjos liūto urvu).
Nemėjos hipodromo liekanos
879